Dar vienas būdas beprotiškai skaniai išsikepti bulves, orkaitėje žinoma. Nesvietiškai skanu, ojoj, liežuvį nuryt galima… Būdas paprastas, daug kas žino matyt, o jei kas primiršo bus priminimas.

Šiaip tai šį savaitgali užsikepiau išsikepti bulvių su žąsų taukais. Jau seniai buvau girdėjus, bet dar Beatos knygoje užmačiau, tai taip užsinorėjau, trūks pyš. Išmaišiau visas parduotuves kurias tik sugalvojau. Nėra mūsų kaime žąsų taukų. Net žąsų nėra, ką ten žąsys, jei krevečių normalių ne visada yra, o dar penktas pagal dydį miestas, kaimas visiškai. Na ne taip labai aš pykstu ant to kaimo, kai reikia į darba važiuot 5 min. ar vaiką į polikliniką nuvežt per 10 min. Bet jau dėl maisto produktų, tai pikta…. Tai baigėsi mano bulvių kepimas su žąsies taukais ir kepiau su kalakutienos spirgučiais. Gaila, taip ir nesužinojau ar skanu su žąsų taukais, bet kad su kalakutienos spirgučiais tai tikrai liuks. Beatos knygoje siūloma žąsies taukus keisti saulėgražų aliejumi. Keist nenorėjau, nes taip dažnai kepu. Skanu, bet… norėjau gi su žąsų!!!

Taigi IKI parduotuvėje radus kalakutienos spirgučių apsidžiaugiau, spirgučiai tai liuks, nenusivyliau.

Reikės:

kalakutienos spirgučių,

bulvių,

druskos, maltos kalendros, česnako skiltelių.

Gaminame:

Pradžia panaši kaip ir bulvių greitąjame variante. Bulves nuskutame, nuplauname, didesnes perpjauname per pusę.

Bulves sudedame į puodą, užpilame šaltu vandeniu, pasūdome ir užvirus vandeniui paverdame 8 – 10 min.

Apvirtas bulves nusunkiame ir nugariname, kad išdžiūtų puodo dugnas. Bulves pabarstome malta kalendra.

Į indą kuriame kepsime bulves dedame nemažai (gausiai) kalakutienos spirgučių (su visais lauro lapais – drąsiai). Orkaitėje sušildome spirgučius. Orkaitę kaitiname iki 200 laipsnių (ruošiame kepimui).

Į indą dedame gražiai apvirtas bulves ir jas gausiai apšlakstome ar pamirkome ištirpusiuose spirgučiuose.

Prie bulvių galima pridėlioti česnako skiltelių.

Kepame ~ 1 val. arba kol gražiai paskruda. Vieną kartą bulves apverčiame, kai viena pusė apkepa.

Keptas česnako skilteles sutraiškykite ir panardinkite į likusius spirgučius, kai tieksite apliekite česnako ir spirgučių padažu. Skanumėlis!

Aš valgiau su šaltibarščiais o dukrėlė su vyru – su traškiais kiaulienos sprandinės  šiaudeliais. Labai skanu ir paprasta. Bet kokią mėsą, mano atveju kiaulienos sprandinę, supjaustome šiaudeliais. Barstome prieskoniais: druska, pipirais ir t.t. apvoliojame miltuose ir pakepame aliejuje, kol gražiai apskrunda.

Skanaus!

Visų šventųjų dieną vakare gryždami iš kapinių namo užsukom pas tėvus. Mama jau buvo perspėjusi, kad bando naują pyrago – kepsnio receptą.  Kepinys, pyragas, kaip pavadinsi dingo nuo stalo greit ir dideliais šaukštais. Didžiausią skardą sukimšom patenkinti ir vis linksėdami: skanu, skanu. Baisingai skanus, mažoji gavo papildomą porciją namo parsivežt. Tą patį vakarą jos ir neliko. Neužilgo kepiau ir pati, mama piemenų pyragą kepė su žirneliais, o aš su pupelėmis. Turiu pasakyt vienodai skanu ir vėl, kaip aną kartą, didžiausia kepimo forma greit liko tuščia. Paprasta ir greita pagaminti, produktai paprasti, nieko įmantraus, gal todėl taip skanu.

Puikus, sotus patiekalas tiems, kas mėgsta mėsos ir bulvių patiekalus. Valgydama prisiminiau, kad apie tokį patiekalą pasakojo Beata. Tai britiškas patiekalas, piemenų pyragas arba shepards pie – kai gaminame su ėriena ir cottage pie – gaminamas su jautiena. Tai tirštas maltos arba smulkiai supjaustytos mėsos troškinys su svogūnais ir morkomis, o ant viršaus uždėta bulvių košės „kepurė“ ir iškepta orkaitėje.  Dieviškai skanu su rūgpieniu ar kefyru.

Reikės:

500 g neriebaus faršo (ėrienos ar jautienos, nadojau kiaulienos kumpio),

900 g virtų bulvių,

200 g konservuotų raudonų  pupelių,

250 ml mėsos sultinio (naudojau vandenį ir sultinio kubelį),

100 – 150 ml pieno,

1 didelės svogūno galvos,

1 didelės morkos,

1 – 2 saliero stiebų (neturėjau, neįdėjau – man nepritrūko),

1 AŠ džiovintų (ar šviežių) čiobrelių,

1 VŠ pomidorų padažo,

1 VŠ miltų,

25 g sviesto,

aliejaus,

druskos,

juodųjų pipirų,

3 česnako skiltelių,

1 AŠ „Vorčesterio“ padažo,

100 g fermentinio sūrio,

rugpienio ar kefyro pasigardinimui.

Kai faršas lieka smulkus, prisukame kaitrą ir  beriame miltus, išmaišome, sudedame nusunktas pupeles ir vėl gerai išmaišome.

Į sultinį sudedame pomidorų padažą, vorčesterio padažą ir viską supilame į keptuvę, išmaišome. Viską patroškiname dar kokias 10 – 15 min. Ragaujame, jei trūksta druskos ar pipirų – gardiname.

Virtas bulves su česnako skiltelėmis sugrūdame, gardiname sviestu ir pienu. Košė neturi būti nei labai sausa, nei labai skysta, geriau minkštutė, puri.

Į kepimo formą pilame mėsos troškinį. Paskleidžiame palei visą formą.

Ant mėsos sluoksnio dedame bulvių košės kepurę. Ją išlyginti galima šakute.

Kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, arba kol viršus tampa rusvas. Baigiant kepti užbarstome tarkuotą fermentinį surį. Palaukiame, kol sūris išsilydys.

Valgome su rūgpieniu ar kefyru.

Skanaus!

Neseniai iš Danijos trumpam parlėkė Astutė – draugė mano mieliausia. Susibėgom pas jos tėvelius kavos, naujienomis pasidalinti ir begeriant kavą akis užkliuvo už dubenyje gulėjusių baklažanų. Pasiklausiau savo draugės, ką iš jų jinai gamina. Sako – Musaką. Buvau apie tokį girdėjusi, puoliau klausti smulkiai, kaip ir ką daryti, kaip gaminti. Taip skaniai jinai man nupasakojo, kad už kelių dienų puoliau gamint.

Skanu, skanu ir sotu. Labiausia tiko mano namiškiams ir bulvių, ir mėsos – svajonių patiekalas. Pagamint Musaką nėra labai greita, bet verta. Pirmą kartą gamindama neišvengiau klaidų, bet kitam kartui žinosiu ką daryt. Bulves supjaustyt ploniau ir faršo sluoksnis tikrai turi būt didesnis, maniškis dingo tarp bulvių ir baklažanų, bet skonio tai nesugadino. Asta pasakojo, kad į faršą deda kepintą tarkuotą morką, šį kartą dariau be jos, bet kad tiktų morka – neabejoju.

Reikės (didelei kepimo formai):

~ 5 – 8 vidutinių bulvių,

2 baklažanų,

700 g. jautienos faršo,

svogūno galvos,

1 morkos,

2 česnako skiltelių,

3 pomidorų arba 200 g.  konservuotų pomidorų be odelių,

druskos, pipirų, džiovinto raudonėlio,

pusės citrinos sulčių,

aliejaus kepimui,

5 VŠ maltų džiuvėsėlių.

Baltajam (bechamel) padažui:

500 ml pieno,

pusės svogūno,

50 g. sviesto,

2 VŠ miltų,

lauro lapo, druskos, pipirų, muškato riešuto,

3 gvazdikėlių.

Gaminame:

Bulves ir baklažanus supjaustome griežinėliais, griežinėlius kelias minutes apkepame aliejuje, sudedame ant popierinių rankšluosčių, riebalams sugerti, pabarstome druska.

Svogūną susmulkiname pakepiname, kol suminkštėja, baigiant sudedame smulkintą česnaką, dar minutėlę pakepame.

Sudedame faršą. Kepame, kaip lazanijoje – žiūrėti čia. Apkepus faršą, gardiname druska, pipirais, raudonėliu. Dedame smulkintus pomidorus arba smulkintus konservuotus, spaudžiame citrinos sulčių ir viską patroškiname, kol beveik išgaruoja vanduo.

Verdame bešamelio padažą, vėl kaip lazanijoje – žiūrėti čia. Jei šis variantas atrodo per ilgas jis to vertas tikrai, nes skanesnio padažo nerasit, tuomet galima reikalą supaprastinti: ištirpiname sviestą, beriame miltus, porą minučių maišant pakepiname. Maišant pilame  pieną ir verdame, maišydami, kol užverda.

Sluoksniuojame muską:

Išdėliojame buvių sluoksnį.

Virš bulvių – baklažanų sluoksnis.

Virš baklažanų – farš0 sluoksnis.

Viršutinis sluosnis – baltojo padažo arba bešamelio.

Kad kepant bešamelis nesudegtų bartome viršų maltai džiuvėsėliais.

Kepame 180 laipsnių temperatūroje ~ 30 – 40 min.

Skanaus!

Aną dieną užsinorėjau vėdarų, taip labai labai, kad lėkiau pirkti bulvių ir žarnų. Kiekvieną kartą pagaminus vėdarus, vėl juos kepti norą palieku ilgam…

Paslaptis, kodėl ilgam – žarnos. Baisiai jau nemalonus reikalas. Man užaugusiai kaime, kur tėvai augino ir skerdė kiaules, neturėtų taip būti. Kažkaip nepamenu, kad žarnų tvarkymas būtų buvęs toooks nemalonus ar toooks „kvapnus“. Gal namuose auginti paršeliai kitokie? …

Pamenu pirmą kartą, jau ilgą laiką gyvenus mieste, pirkau žarnas, tiems patiems vėdarams ir šiandien pamenu, kaip išpakavusi žarnas nustebau. Tiesiog negalėjau patikėti tuo ką matau ir šiandien nesuprantu, kaip galima pardavinėti iki galo neišvalytas žarnytes? Kažkoks siaubas, kol paruoši jas vėdarams, dingsta visi norai jas valgyti…

Na, pradėjau čia, aš ne kaip, bet aną dieną ruošdama vėdarus, valydama žarnas galvojau, kaip jas paruošti niekad to nemačiusiam miesto vaikui… neturiu atsakymo… O

jei turit tuos vėdarus, kur sukimšti, tai pasigaminti juos vienas juokas.

Reikės:

bulvių,

rukytų lašinukų gero bryzo (nepagailėti, kitaip bus sausas vėdaras)

svogūno galvos,

morkos jei patinka,

pieno (litrui tarkių -nedidelė stiklinė),

žarnų (jei nenorit gadinti apetito ruošdamos – geriau plonųjų).

Gaminame:

Bulves sutarkuojame.

Lašinukus supjaustome, pakepame, kol lieka spirgučiai, išsiskiria daug riebalų.

Pieną užvedame verdančiu užilame bulvių tarkius. Išmaišome.

Baigiant spirginti lašinukus sudedame smukintą svogūną, tarkuotą morką ir pakepame, kol suminkštėja. Baigus kepti supilame į tarkius.

Išmaišome. Beriame pipirų, galima mairūno. Druskos neberiu, nes lašinukai būna sūrūs.

Į paruoštas žarnas (gerai išvalytas, išplautas, numirkytas druskos suryme) šaukštu krečiame tarkius, kietai neprikemšame, kad kepant žarnos nesprogtų. Prieš kemšant ir baigiant nepamiršti užrišti žarnos galų.

Kepame riebalais pateptoje orkaitėje 150 – 180 laipsnių temperatūroje.

Po 5 – 10 min. kepimo žarnos subadome adata, kad nesprogtų, gerai būna kepant viršų palaistyti riebalais. Jei reika apversti. Kepimo laikas priklauso nuo žarnos storumo, nuo 30 min. iki 1 val.

Skanaus!

Spirgučius su morkomis ir svogūnais,

Užtikau „Lašelyje medaus“ tokį receptėlį. Sudomino, darau panašias bandeles, tik iš žalių bulvių tarkių. Nusprenžiau išsivirt, juolab, kad vakarienei paruošt minčių neturėjau. Būna taip, galvoj nei mažiausios mintelės, nei mažiausio įkvėpimo. Ir štai, paprasta, greita vakarienė, net virtų bulvių neturėjau, vistiek ganėtinai greitai gavosi. Patiko bandėlės, lengvos, sočios. Patenkinta šlamštė visa šeima. Prie bandelių, padariau savo mėsėdžiams kepinto faršo ir svogūnų padažą su grietine. Maniškis įvertino – čia, kaip virtų bulvių cepelinai, tik viskas atskirai.

Reikės:

virtų bulvių,

krakmolo,

kiaušinio,

druskos.

Gaminame:

Virtas bulves sugrūdame, kaip bulvių košei. Virtas bulves reikia gerai nugarinti, kad liktų kuo sausesnės, tik tada sugrūsti.

Bulvių masę dubenyje suspaudžiame, pirštu padalijame į 4 dalis. Vieną dalį išimame, ją uždedame ant kitų dalių.

Į likusią tuščią vietą beriame krakmolo. Beriame tiek, kad susilygintų su kitomis dalimis. Išminkome.

Mušame kiaušinį, jei verdant bulvių nesūdėme dedame druskos ir vėl gerai išminkome.

Formuojame nedideles bandeles.

Bandeles sudedame į verdantį vandenį ir kai iškyla dar kelias minutes paverdame.

Valgome su kuo mėgstame: grietine, spirgučiais, uogiene ar kaip tik kas sugalvoja.

Skanaus!