Sriubos

Aitri tailandietiška sriuba su krevetėmis,vištiena, pievagrybiais ir japoniškais makaronais

2012-11-07 20:22 autorius , palikite atsiliepimą

Mėgstantys aitriai turbūt jau seniai pastebėjo, kad užsisakius, kur nors viešojo maitinimo įstaigoje, aitriais žymimus patiekalus, to aitrumo nė kvapo. Nesuprantu, kam žymėti kad sriuba, pica ar koks kitas patiekalas aitrus, jei to aitrumo tik kvapas… Pikta, kai pagalvoji, tai reiktų ir žymėt: lengvai aitru arba lietuviškai aitru, arba aitrumas adaptuotas lietuviškam gomuriui…

O aš susiradau tokį gerą prieskonių mišinį sriubai, jei viską darome pagal nurodytas proporcijas, tai sriubytė tikro egzotiško skonio ir žinoma aitri, normaliai, o ne „tipo“ aitri. Tai dabar verdu ir verdu sriubą su krevetėmis, vištiena, pievagrybiais, japoniškais makaronais ir žinoma aitriais prieskoniais.

TOM YUM PASTE vadinasi šie prieskoniai, juos radau Maximoje, egzotinių patiekalų skyrelyje.

Japoniškus makaronus pirkau Norfos parduotuvėje.

3 asmenims, aitriai tailandietiškai sriubai reikės :

1 pakelio prieskonių TOM YUM PASTE,

nedidelio gabalėlio smulkintos vištienos (naudojau vištienos šlaunelių mėsą be kaulų, vieną gabalėlį),

3- 4 pievagrybių,

japoniškų makaronų (šiek tiek mažiau nei vienas ryšelis),

vandens,

krevečių (naudojau virtas, sūryme).

Gaminame:

Pilame prieskonių pakelyje nurodytą kiekį vandens į puodą ir jį užverdame.

Į verdantį vandenį dedame prieskonius, smulkintus pievagrybius, vištieną ir verdame, kol išverda vištiena. Baigiant virti sudedame makaronus ir krevetes.

Skanaus!

Rauginti grybai arba mano vaikystės mylimiausi…

2012-10-09 20:25 autorius , palikite atsiliepimą

Matyt kiekvienas iš mūsų turi vaikystės mėgstamiausius ir nemėgstamiausius patiekalus. Aš ir šiandien negaliu pagalvoti apie prancūzišką skrebutį, kurio gaudavau pusryčiams prie kakavos… Kaip aš jo nekenčiu… bet dabar ne apie tai…

Šiandien aš apie raugintus grybus. Koks tai nerelaus vaikystės patiekalas. Net širdy šilta darosi, kai prisimeni… ne visi turbūt žino, kad aukštaičiai turi (tie, kas turi  namus ar sodybas) tokį pastatą, kurį vadina „virtuvela“. Tai prie ūkinio pastato prisišliejęs kambarėlis – virtuvė. Jo pagrindinė paskirtis – virti bulves ar burokus auginamiems gyvuliams, kad nereiktų tuo viralu smirdinti gyvenamo virtuvės. Kiaulaitėms virdavo kas dieną, po didelį puodą. Taigi, toje virtuveleje buvo krosnis (pečius) tuo pačiu senelis mamai sumūrijo krosnį su duonkepe (apie duoną jau rašiau seniau). Tai ant to pečiaus ir šalia jo, gimdavo skaniausi patieklai. Vienas iš jų –  rauginti grybai. Negaliu, net rašant seilė tysta… Mano mama turėdavo tokį nedidelį medinį kubiliuką, tokį tiką tikrą, kur išdžiūvus lentutės išbyrėdavo, ir norit vėl raugti grybus, reikdavo lentutes išbrinkint vandenyje ir tada jis vėl būdavo kubiliukas, ne lentukių rinkinys… Taigi, kiekvieną rudenį tas kubiliukas gaudavo raugint grybus, dažniausia – kelmučius, kurių mano krašte auga sočiai. Prisirinkdavome tų kelmučių į valias ir mama juos sūdydavo, raugindavo ir ko tik nedarydavo… Be proto skanu vidurį žiemos ant pečiaus keptos bulvės su raugintais grybais ir grietine. Baigiant kepti bulvėms sudedami grybai, visai pabaigai viską gardinant grietine. Dieviškai skanu!

Šiendien jau nėra nei to kubiliuko, nei tų namų, nei virtuvėlės, bet mamos rauginti grybai vis dar mano mylimiausi.

Reikės:

Rauginti tinka visi grybai, bet rauginame įprastai tuos kurių negaila – gruzdus, kelmučius, ūmedes, voveruškas, kazlėkus ir t…

druskos,

pipirų,

serbentų lapų, krapų, česnakų, laurų ir t.t.

Gaminame:

Grybai nuvalomi, nuplaunami, sudedami į puodą ir užpilami vandeniu. Kaitinami, kol užvirs. Nugraibomos putos.

Verdame – 30 min.

Išvirti grybai nupilami į kiaurasamtį ir nuvarvinami.

Grybai sudedami į medinius, emaliuotus ar stiklinius indus ir barstomi valgomąją druska.

Vienam kg šviežių grybų imama 30 g. druskos.

Į indo dugną dedame prieskonių (pipirų, serbentų, krienų lapų, krapų, česnakų ir t.t…), užklojame marle, uždengiame dangteliu, jei reikia paslegiame akmeniu.

Skanaus!

Moliūgų sriuba su manų kruopomis ir vištiena arba nuostabi nuostabiausia…

2012-10-09 19:11 autorius 1 Comment

Moliūgas – man daržovė Nr. 1. Kokių tik fantastiškų patiekalų iš jo galima pagamint. Moliūgų manija mane užkrėte mama. Iš jos išmokau moliūgų košes, sriubas, kiaušinienes, uogienes ir tt… visų receptų dar ir nesudėjau, o reiks ir būtinai.

Ši sriuba Beatos.  Kaip tik ji puikuojasi šių metų  Beatos kalendoriuje ir dar kaip tik spalio mėnesį. Į sriubą nesu dėjusi kepintos vištienos ir manų, Beatos receptą išbandžiusi supratau, koks liuksusinis dalykas tai yra. Superinė sriuba, tirta, šildanti, tikra rudeninė. Mažoji sriaubė net gražu buvo, vadinasi verta gaminti.

Gaminau iš akies, tad čia surašysiu Beatos normas.

4 – 6 porcijoms reikės:

1 svogūno,

1 vištienos krūtinėlės (naudojau vištienos šlaunelių mėsytę, dabar jos pirkt yra ir be odelių, ir be kaulų – super),

2 morkų,

4 VŠ manų kruopų,

500 g. moliūgo,

30 g. sviesto arba aliejaus kepimui,

1 L vandens,

druskos, pipirų.

Gaminame:

Svogūną susmulkiname, morką sutarkuojame.Pakepame keptuvėje iki svogūnų skaidrumo.

Kol kepa svogūnai, morkos ir vištiena į puodą pilame vandens ir smulkiais kvadratėliais supjaustytą moliūgą. Tegul verda, kol moliūgas suvirs. Kokias 15 min.

Pakepinus svogūnus ir morkas sudedame į tą pačią keptuvę smulkintą vištieną. Apkepame. Pabaigai barstome druska ir pipirais.

Į verdančių moliūgų puodą supilame kepintas daržoves su vištiena.

Baigiant virti beriame manų kruopas, kurios išverda per 5 min. Ragaujame, jei reikia beriame druskos.

Valgyti sriubą galima užbalinus grietinėle, bet nebūtina.

Skanaus!