Uncategorized

Tiramisu – itališkas stebuklas, ne kitaip…

2013-05-31 17:47 autorius , palikite atsiliepimą

Vienas iš skanausių desertų. Nei pridėsi, nei atimsi. Purus, lengvas, ne persaldus, pasakiškas… Tiramisu receptų – galybė. Seniai gundžiausi, bet galutinai išjudino draugės mama, pagaminusi draugei nuostabų tiramisu, sūnaus gimimo dienos proga. Tad imiausi ir aš. Gaminau dukros gimimo dienai. Nuostabus buvo tiramisu, toks geras, kad vos liko ką nufotografuot. Liko toks nugraužtas gabaliukas, kad net nuotraukoje nelabai išvaizdus atrodo, bet skonis buvo pasakiškas, pasakiškas…

Gaminau tiramisu remdamasi Beatos knyga „Beatos virtuvė“ ir Neringos-blogas.com receptu.

 Šiam desertui, anot Beatos ( o aš ja tikiu) būtinas romas.  Dar skaičiau, merginos deda amaretą, brendį, konjaką. Beata pila Baileys likerio šlakelį į mascarponės kremą.

 Ir dar, šiam desertui naudojami žali kiaušinių tryniai, tiems, kas bijo salmoneliozės, noriu primint, kad šia liga kiaušinai (ne tik kiaušiniai, bet ir mėsa, pienas, vaisiai, daržovės) būna užkrėsti tiek iš vidaus, tiek iš išorės, tad bijantiems lieka viena išeitis – nevalgyti. O tiems, kas pasitiki Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri kontroliuoja Lietuvos paukštynus, tuo pačiu ir kiaušinių kokybę – prieš gaminimą kiaušinius nuplauti su soda ir ramiai gaminti tiramisu.

Reikės:

500 g mascarponės sūrio,

200 ml grietinėlės,

4 VŠ cukraus pudros,

4 kiaušinių trynių,

5 VŠ cukraus,

~ 350 g biskvitinių  sausainių, dar vadinamų damų pirštelių. Štai tokius pirkau „Maximoje“.

350 – 400 ml juodos stiprios kavos,

50- 70 ml tamsiojo romo, brendžio ar kokio kito gėrimo, kurį dėsite.

geros tamsios kakavos (Galima ir tokios, taip pat iš „Maximos“).

Gaminame:

Išverdame stiprios kavos. Atvėsiname. Supilame romą ar kitą gėrimą.

Kiaušinių trynius atskiriame nuo baltymų ir ištriname su cukraus pudra. Šį indą dedame į kitą indą su verdančiu vandeniu. Nuolatos maišant ar plakant kiaušinius šildyti ~ 5 min. Nukaičiame ir dar maišome kokias 4 min.  Kiaušinių tryniai sutirštėja, nušviesėja.

Išplakame grietinėlę iki standumo.

Į mascarponę sudeame kiaušinių masę, išmaišome. Sudedame išplaktą grietinėlę, viską išmaišome iki vientisos masės. Nepersistenkite, kad mascarponė nevirstų sviestu. Tiesiog lengvai išmaišome.

Prieš deliojant sausainius merkiame į kavą.  Kavą supilame į platesnį indą, kad tirptų visas sausainis. Merkiame sekundei, apverčiame  ir vėl po sekundės ištraukiame. Labai gražiai parašyta Beatos knygoje. „Sausiainiai turi išgerti tik truputį kavos, bet ji iki vidurio neturi persigerti, kitaip sausainiai subyrės į gabalus, o tiramusu bus per šlapias“.

Formuojame desertą (patogiausia kvadratinėje stiklinėje formoje):

Formos dugną iškojame kavoje mirkytais sausiainiais, jei reikia sausainius gražiai nupjauname.

Ant sausainių dedame sluoksnį paruošto kremo, kremo viršų su sieteliu užbarstome sluoksniu kakavos.

Vėl dedame mirkytų sausainių sluoksnį, vėl kremo, vėl kakavos.

Kiek bus sluoksnių priklauso nuo formos, kurioje darome desertą, dydžio ir formos. Man gavosi trys sluoksniai.

Paskutinį kremo sluoksnį gražiai išlyginame ir vėl negailėdami barstome kakava.

Formą su tiramisu dedame į šaldytuvą bent 6 valandoms, geriausia – nakčiai.

Man ramiau, kai desertą į šaldytuvą dedu uždengusi maistine plėvele ar folija.

Skanaus!

Tortas „Šokoladinė svajonė“

2013-04-23 19:25 autorius , palikite atsiliepimą

Velykom mama iškepė tortą – šokoladinį šokoladinį, nepaprastai gerą, šokoladinį, bet ne per saldų. Tokį patį tokį. Būtinai kepsiu kitą kartą pati. Iš mamos pasakojimų žinau, kad iškeptį jį labai lengva, tai būtinai būtinai bandysiu.

~ 1 kg. – 1,5 kg. tortui reikės:

Pagrindui:

2 stiklinių miltų,

1 stiklinės kakavos miltelių,

1,5 stiklinės kefyro,

1 stiklinės balto cukraus,

1 stiklinės rudo cukrus,

200 g. sviesto (kambario temperatūros),

1,5 AŠ kepimo miltelių,

3 kiaušinių,

2 AŠ vanilės ekstrakto,

žiupsnelio druskos, aliejaus.

Kremui:

1/3 stiklinės kakavos miltelių,

1/3 stiklinės karšto vandens,

2 VŠ cukraus,

200 g. sviesto (kambario temperatūros),

50 g. tirpino juodojo šokolado,

100 g. kapotų migdolų, graikiškų riešutų.

Gaminame:

Pagrindą:

Sumaišyti miltus, kakavąm kepimo miltelius, druską.

Sviestą ištrinti su rudu ir baltu cukrumi. Įmušti kiaušinius ir dar kartą išplakti. Įpilti vanilės ekstrakto, išmaišyti.

Sudėti sviesto masę į tešlą su miltais, viską gerai išmaišyti. Supilti kefyrą, išmaišyti.

Įkaitinti orkaitę iki 18o laipsnių, skardą ištepti aliejumi, pabarstyti miltais.

Supilti tešlą į formą, kepti – 20-25 min.

Kai pravės išimti iš formos.  Geriau kepti kelis kartus, negu paskui pjaustyti į kelias dalis.

Kremą:

Kakavą ištirpinti karštame vandenyje.

Sviestą ir cukrų išplakti iki vientisos masės (geriausia plaktuvu).

Sudėti tirpintą šokoladą, kakavą, plakti, kol msė liks vienstisa.

Tortą:

Sutepti lakštą kremu, suberti smulkintus riešutus, vėl uždengti lakštu. Vėl tepti kremu ir t.t.

Kraštus taip pat aptepti kremu. Palaikyti šaldytuve. Bent jau parą. Ištraukti iš šaldytuvo gerokai prieš valgymą, tegu atšyla, bus tik dar skanesnis.

Skanaus!

Vilniaus knygų mugės atgarsiai arba svajonės išsipildymas…

2013-02-28 18:22 autorius , palikite atsiliepimą

Net nesitikėjau, kad grįžimas į darbą, po vaiko priežiūros atostogų bus toks sunkus. Dabar puikiai suprantu, kur buvo dingę kitos mamytės blogerės, kurios rašymo metu grįžo į darbus. Lygiai tas pats nutiko ir man. Reikia laiko, kol vėl pripranti prie naujos dienotvarkės, prie vėl beprotiškai greito gyvenimo tempo. Ką jau kalbėt apie pirmų metų vaikų darželio lankymo staigmeną, kai vaikas savaitę eina į darželį, dvi ar keturias serga. Visa tai vis mažiau laiko palieka knygai, ar kitai mylimai veiklai. Maistas taip pat liko tik iš serijos „greitai“ arba „kas nors iš „Maximos“ „. Vienintelė mažoji, kurios negaliu maitint pusgaminais ar kitu nepilnaverčiu maistu, priverčia pagamint ką nors jai asmeniškai.

Labai džiaugiuosi ir esu dėkinga savo vyrui ir mamai, kurių dėka (vyrui už sponsoriavimą, fotografavimą ir kantrybę, mamai už kantriai saugotą  baisingai sloguojančią mažąją) išsipildė sena mano svajonė – apsilankiau knygų mugėje!

 Gal ir šį kartą viskas būtų likę svajonių lygmenyje, jei ne seniai seniai knygų mugės organizatorių pažadėtas susitikimas su rašytoju Tahir Shah. Nuostabios jo knygos. Ypač tai, kad jis nerašo išgalvotų istorijų, jo knygos, tai jo gyvenimo, kelionių ar kiti patyrimai. Taigi, kai tik sužinojau, kad vyks ŠIS susitikimas nusprendžiau: viskas, šimet važiuoju!

Nenusivyliau, net tik nenusivyliau, buvau sužavėta. Knygos pigiau, žinoma, smagu, bet labiausiai džiugino susitikimai ir knygų pristatymai. Žmonių buvo DAUG, tai šiek tiek vargino, nes reikėjo ištvermės brautis per minią ar stovėti ant vienos kojos, ar kaip nors kreivai perspaustai per susitikimą su rašytoju Kader Abdolah, bet buvo verta. Net laukti valandą eilėje, rašytojo autografo buvo smagu. Viskas skleidė gerą nuotaiką. O kur dar minia gyvai pamatytų garsių žmonių: A. Tapinas, A. Čekuolis, S. Parulskis, M. Starkus, V. Radzevičius, K. Sabaliauskaitė ir t.t. Jei ne namie likusi serganti mažoji, būčiau ten likusi iki vėlaus vakaro, ypač gaila praleisto susitikimo su K. Sabaliauskaite, man ji viena, šiuo metu Nr. 1 lietuviškų rašytojų būryje.

Labai nuotaikingas buvo susitikimas su rašytoju T. Shah. Jis labai charizmatiškas, sužavėjo savo paprastumu. Jo knygos „Kalifo rūmai“ ar „Tūkstančio ir vienos nakties šalyje“ tikrai nuostabios, užkrečiančios gera nuotaika, kaip ir pats jų autorius. Tiems, kas skaitė „Kalifo rūmus“, galiu pasakyt, kad buvo klausimas rašytojui ar jis galutinai patikėjo džinų egzistavimu jo namuose, autorius atsakė, kad „su jais namai ir gyvenimas įdomesni“. Jei neskaitėt šios knygos tikrai rekomenduoju, nepamatysit, kai prabėgs laikas, o geros nuotaikos užtaisas liks ilgam. Smagu dar ir tai, kad istorija tikra, apie jo patyrimus nusipirkus namus Maroke, pavadinimu „Kalifo rūmai“. Kita jo knyga „Tūkstančio ir vienos nakties šalyje“ yra mano širdies knyga, tai žinoma, kad būtent šioje norėjau autoriaus parašo, nors neiškentusi nusipirkau ir trečią jo knygą, dabar ji mano būtinų perskaityti knygų sąraše.

Visai kitoks susitikimas buvo su rašytoju Kader Abdolah. Ne dėl to, kad stovėjau perspausta ir tai ant vienos, tai ant kitos kojos, bet todėl, kad kitokia asmenybė. Tikras iranietis. Santūrus, mandagus ir labai šiltas. Sunki jo gyvenimo istorija, bet gal todėl jo knygos tokios gražios. Žinoma, kad pirkau ir jo knygą, ir vėl eilėje prie parašų stovėjau. Smagu buvo, labai…

Tik trumpai užsiminsiu, kad A. Čekuolio knygos pristatymas buvo su staigmena. Nuotraukoje matosi. Kažkaip užbūrė mane ta jo knyga, nors visai nemėgstu knygų, nei apie karą, nei apie kariškius. Dabar turiu sakyt nemėgau…

Dar daug ir daug, galėčiau pasakot, kaip ten buvo įdomu, galima buvo būti nuo ryto iki vakaro, kaip patiko ir vis tiek, geriausia knygų mugėje apsilankyti pačiam…