Savaitgalį išbandžiau dar vieną čeburėkų receptą. Taip pat labai geras, bet to tobulumo, kurio ieškau pritrūkau. Apie tai rašiau anksčiau – čia.  Šitie, gal net skanesni už anuos, bet ir anie labai geri, šiuos vertinčiau stipriu devintuku. Pradžiai šiek tiek gasdino tas miltų plikymas, bet viskas gavosi puikiai. Suvalgėm juos kaip mat, didieji užsigerdami alumi, mažoji tiesiog taip. Kelis likusius čeburėkus su dideliu malonumu sušveitėm kitos dienos ryte. Tikrai buvo tokie pat skanūs.

Tiesa, turi pastabą pati sau ir kitiems, šiame recepte mėsa sumaišoma su kefyru, tam, kad būtų sultinga. Nuostabus dalykas. Iki šiol pildavau vandenį į mėsą, bet tiek sultinio, išvirus čeburėkus, gyvenime nėra buvę. Taip pat pastebėjau, kad kai mėsa su kefyru, prakiuro verdant tik keli čeburėkai, kiti išvirė tyliai tylutėliai, prigaminę viduj skaniausio sultinio. Nuo šiol mėsos įdarą gaminsiu tik taip, kaip šiame recepte.

Reikės:

Tešlai:

250 ml. vandens,

20 g aliejaus,

10 g. druskos,

1 kiaušinio,

80 g miltų plikymui,

3 VŠ degtinės,

480 g miltų (550 D tipo),

aliejaus virimui.

Įdarui:

0,5 kg riebesnės maltos kiaulienos –  jautienos,

1 didelio svogūno,

2 skiltelių česnako,

150 g kefyro,

druskos, pipirų, džiovinto mairūno.

Gaminame:

Ne iš vienos draugės buvau girdėjusi apie švediškus kukulius. Pamačiau juos pas Aguonėlę. Išbandžiau. Labai patiko, tikrai. O dar ir mano stiliuje: greitai pagaminama.

Skanesni šie kukuliai, jei neapkepini smarkiai, apkepti vos vos. Tie kur kepami ilgiau, šiek tiek apdžiūva ir būna kietesni. Taip pat mėsa gali būti tokio tirštumo, kad atrodys idėta į vandenį išsileis. Neišsileis bijoti nereikia, bet bus pasakiškai minkšti kukuliai.

Reikės:

500 g. farš0 (kiauliena + jautiena),

svogūno galvelės,

170 ml pieno,

3 didelių riekelių batono,

1 kiaušinio,

druskos, pipirų,

sviesto kepimui.

Gaminame:

Faršą sumaišome su smulkintu svogūnu, piene mirkytu batonu, kiaušiniu ir prieskoniais. Gerai išmaišome.

Formuojame graikiško dydžio kukuliukus.

Į verdantį vandenį sudedame kukuliukus ir juos 10 min. paverdame.

Išvirusius kukuliukus išgraibome ir kelias minutes apkepame keptuvėje su sviestu.

Labai skanu su bulvių koše, ar šiaip bulvėmis.

Nepaprastai dera su bruknių pagardu ar grietinės, ar grietinėles padažu.

Skanaus!

Greiti, paprasti ir minkštučiai. Nereikia troškinti. Paprasta, neįmantru – kasdienis kotletukas…

Reikės:

500 g. mėgstamo faršo arba  250 g. kiaulienos ir 250 g.  jautienos faršo,

200 g. batono be plutos (jei labai tingisi galima ir su plutele),

200 ml pieno,

didelis svogūnas,

druskos, pipirų, mėgstamų prieskonių maltai mėsai,

aliejaus kepimui.

Gaminame:

Batoną išmirkome piene, sutriname iki vienalytės masės ir visą gautą masę supilame į faršą.  Smulkia (bulvių) tarka tarkuojame svogūną (galima ir smulkiai supjaustyti, tiesiog tarkuotas svogūnas kotletams suteikia sultingumo), sukrečiame į kotletų masę. Dedame druskos, pipirų, prieskonių ir viską gerai išmaišome. Jei turite laiko ir noro padaužykite kotletų masę į stalą. Tai suteiks kotletukams purumo.

Formuojame kotletukus ir kepame vidutinėjė kaitroje.

Skanaus!

Šavarmą (šavarma dėl to, kad kebabas yra gaminamas tik iš avienos, ir jokiu būdu nemaltos, o tai, kas pas mus dedama į lavašus vadinama šavarma), pasidaryti lengva, kai kalba eina apie daržoves ar padažus. Sunkiau su mėsa. Vis dar ieškau mėsos paruošimo recepto. Šis, kurį noriu pasiūlyti irgi labai geras, man tinka nes paprastas ir greitas, bet vis tiek įdomūs ir kiti variantai. Jei žinote, prašau, pasidalinkite. Ypač įdomus – nemaltos mėsos variantas.

Reikės:

250 g kiaulienos faršo,

250 g. jautienos faršo,

1 obuolio,

1/2 šviežio batono trupinių,

druskos,

pipirų,

jei gamint kuo labiau rytietiškai – maltos kalendros, kumino ir tt..

jei lietuviškai – mėgiamų mėsos prieskonių

bambukinių iešmelių (nebūtinai).

Gaminame:

Į faršą suberiame batono trupinius (viduriuką, be plutelės suplėšom smukiais gabalėliais), smulkia tarka sutarkuojame obuolį, beriame druskos, pipirų ir prieskonius. Masę gerai išminkome. Jei esat tinginiai, kaip aš, viską subėrę į dubenį imat blenderį (trintuvą) ir sutrinat, ir greit ir gerai.

Mėsos mase aplipinat išmelius. Jei imsit bambukinius – juos prieš tai pamirkykit vandenyje (~ 0,5 val.). Jei imat metalinius – tiesiog aplipinat mėsa.

Jei namie nėra nei tokių, nei tokių – nenusimenat. Bandžiau, gaunasi, garantuotas variantas- iš mėsos privoliojam rulonėlių piršto storio, ilgis pagal kepimo skardą. Šiuos rulonėlius sudedu ant skardos, kurioje priglamžau folijos. Variantas – liuks, nereikės net skardos plauti, viskas liks ant folijos, o mėsos rulonelius lengva apversti ir puikai apkepa.

Šiandien naudojau metalinius išmelius, bet daugiau nenaudosiu. Apversti mėsos negalėjau, apkepė viena pusė, o skarda po apačia pilna taukų ir skysčio iš mėsos. Ir toliau naudosiu variantą trečią – jokių iešmelių, folinės grotelės (ši idėja Beatos iš  „Beatos virtuvė“).  Rezultas tas pats, o vietoj skardų grandymo, geriau skirsiu tą laiką dukriukui.

Gaminam toliau.

Mėsą kepam naudodami grilio funkciją, jei tokios nėra – ne bėda, gal ilgiau užtruks, bet tik tiek, iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitaitėje. Kol mėsa gražiai apkepa.

Skanaus!

Šaltinis, čia.