Bananiniai keksiukai

Patys geriausi kokius žinau. Visokius bandžiau, bet šitie – tikrai nuostabūs.  Dar neradau vaiko ar suaugusio, kuriam nepatiktų. Jau seniai ruošiausi juos įsidėti, dar seniau norėjau pagirti „Širšių lizdo“ autorę. Be jos keksiukų jau dabar aš niekaip. Juolab, kad viskas taip paprasta ir greita. O jau skanu, burnoje tirpsta ir niekada neužsilieka…

Reikės:

2 nedidelių bananų,

2 kiaušinių,

65 g  arba 80 ml arba 1/3 puodelio cukraus,

1 VŠ grietinės

140 g arba 250 ml arba 1 puodelis miltų,

1/2 puodelio arba 125 ml aliejaus,

1/2 AŠ kepimo miltelių,

1/2 AŠ sodos,

žiupsnelio druskos.

Gaminame:

Su šakute sutriname bananus. Labai nesistengiame sutrinti, bus smagu rasti gabalėlį…  Į bananų masę dedame: kiaušinius, grietinę, cukrų, aliejų, druską, kepimo miltelius, sodą. Beriame miltus. Viską išmaišome. Šaukštu dedame tešlos į keksiukų formeles. Kepame iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 20 minučių.

Svarbu, kad tešla nebūtų skysta. Jei bus didesni bananai, galima įdėti šaukštu daugiau miltų. Svarbu, kad būtų lengva kabinti su šaukštu ir dėti į keksiukų formeles. Tešla neturi lašėti, varvėti ar panašiai. Įdėjus šaukštą tešlos, dar kelias sekundes ji turi laikyti formą. Jei tešla bus per skysta keksiukai sukris. Gal bus ne tokie gražūs, bet skanūs tikrai bus.

Iš paruoštos masės man išeina 12 keksiukų, 2 meškučiai ir eglutė arba jei didesni 12 keksiukų.

Skanaus!

Daržovių salotos

Ar turite mėgstamas salotas? Jei dar ne, tikiuosi, kad šios taps pačiomis pačiausiomis. Man jos Nr. 1 ! Nėra nei geresnių, nei skanesnių, nei greičiau pagaminamų. Salotų su majonezu ar grietine mėgejams, tai tikrai – ne tai. Labai džiaugiuosi, kad mano žmogus, per 15 bendro gyvenimo metų, pagaliau, nors ir nelabai seniai, suprato ir pamilo tikrą salotų be majonezų ir grietinių skonį. Skonis yra ugdomas, kitas mūsų šeimos žingsnelis – pomidorų padažų keitimas natūraliais, sumažinimas valgant patiekalus ir pan. Apie atrastą tobulą pomidorų padažą jau rašiau čia. 

O dabar apie tobuliausias salotas. Nebūtinai dėti viską, ką surašiau. Galima eksperimentuoti, dėti tik savo mėgstamus komponentus. Aš naudojau kanapių aliejų (Hempus) man tai naujas atradimas. Man negalinčiai vartoti žuvies taukų, valgyti žuvies tai tikras išsigelbėjimas. O ir skonis kanapių aliejaus – geras, labai labai geras. Labai rekomenduoju.

Reikės (vienam labai alkanam):

1 vidutinio pomidoro,

trečdalio ilgo agurko,

penktadalio didelio žiedinio kopūsto,

ketvirčio avokado,

ketvirčio salotos Iceberg,

1 AŠ tarkuoto „Džiugo“,

1 – 2 VŠ kanapių aliejaus arba alyvuogių aliejaus,

kanapių sėklų,

česnako granulių,

druskos.

Gaminame:

Paplėšome Iceberg salotų, pjaustome kitas daržoves, barstome vos vos druska, česnako granulėmis, pašlakstome aliejumi, beriame kanapių sėklų, barstome „Džiugą“.

Mėgaujamės!

Bulviniai blynai su mėsa

Bulviniai blynai ar su mėsa, ar su grybais mano brangiųjų mylimiausi. Ypač gražu, kai mažoji kemša su dideliu malonumu. Nufotografuoti spėjau tik gamybos procesą, daugiau neliko ko… Kitą kartą kai kepsiu jei liks blynų – nufotografuosiu.

Reikės:

~ 1 kg bulvių,

2 kiaušinių,

svogūno galvos,

druskos, pipirų,prieskonių maltai mėsai,

kelių VŠ miltų,

~ 500 g. maltos mėsos (įdarui),

aliejaus kepimui.

Gaminame:

Bulves nuskutame, nuplauname, sutarkuojame bulvine tarka ar kombainu.

Į bulvių tarkius mušame kiaušinį, tarkuojame (bulvine tarka) pusę svogūno galvos.

Beriame druskos, kelis šaukštus miltų, kad telšla būtų ne skysta, o tirštoka. Miltus galima berti po šaukštą, jei dar reikia – dedame dar. Galima tešlą paruošti ir be miltų ar kiaušinio, tada reiktų šiekt tiek nusunkti bulvių tarkius, ypač jei bulvės „vandeningos“.

Ruošiame mėsą įdarui:

Į maltą mėsą mušame kiaušinį, beriame pusę galvelės smulkinto svogūno (jei patinka, galima ir daugiau).

Beriame druskos, mėgstamų maltos mėsos prieskonių. Viską gerai išmaišome.

Keptuvėje įkaitiname aliejų.

Dedame po gerą šauktštą bulvių tarkių tešlos.

Nieko nelaukę į blyno vidurį dedame iš maltos mėsos suformuotą ploną „blynuką“.

Mėsos „blynuką“ taip pat nieko nelaukę uždengiame bulvių tarkių tešlos sluoksniu.

Kepame vidutinėje kaitroje, kai matome, kad apatinis blynas apkepė, verčiame blynus ir kepame kitą pusę. Kepdami apverčiame kelis kartus.

Labai skanu su grietine.

Skanaus!

Bulvės fri

Kai mažai laiko, kai nėra jokio noro gamint rimtus patiekalus, kai fantazija po darbų paveda ir šiaip, kai tiesiog norisi…. Nieko nėra paprasčiau ir greičiau, nei pasigaminti skrudintas bulvytes.

Reikės:

Bulvių (kiekis pagal valgančiųjų skaičių),

aliejaus virimui,

druskos (labai tinka citrininė, apie ją rašiau  – čia),

rozmarinų (nebūtinai, bet jei yra tai super!).

Gaminame:

Bulves nuskutame, nuplauname, supjaustome maždaug 0,5 cm pločio juostelėmis.

Supjaustytas bulves gerai nuplauname vandeniu (taip nuplaunamas krakmolas ir virdamos bulvytės nesulimpa).

Nuplautas bulytes nusausiname, ar su popieriniais rankšluosčiais ar paprastais, kaip patogiau.

Į keptuvę ar kitą gilesnį indą pilame aliejų.

Aliejų ikaitiname iki virimo temperatūros (imetame bulvės gabalėlį, kai plaukia ir verda  – aliejus tinkamas virti).

Nusausintas bulves verdame įkaitintame aliejuje, kol gražiai parausta. Jei turime rozmarino, verdant buvytes įmetame jo šakelę, bulvės bus nuostabiai aromatingos.

Išvirusias sudedame ant popierinių rankšluosčių – nuvarviname riebalų perteklių.

Išvirtas bulvytes pabarstome druska, paprasta ar citrinine.

Skanaus!

 

Totoriški čeburėkai

Savaitgalį išbandžiau dar vieną čeburėkų receptą. Taip pat labai geras, bet to tobulumo, kurio ieškau pritrūkau. Apie tai rašiau anksčiau – čia.  Šitie, gal net skanesni už anuos, bet ir anie labai geri, šiuos vertinčiau stipriu devintuku. Pradžiai šiek tiek gasdino tas miltų plikymas, bet viskas gavosi puikiai. Suvalgėm juos kaip mat, didieji užsigerdami alumi, mažoji tiesiog taip. Kelis likusius čeburėkus su dideliu malonumu sušveitėm kitos dienos ryte. Tikrai buvo tokie pat skanūs.

Tiesa, turi pastabą pati sau ir kitiems, šiame recepte mėsa sumaišoma su kefyru, tam, kad būtų sultinga. Nuostabus dalykas. Iki šiol pildavau vandenį į mėsą, bet tiek sultinio, išvirus čeburėkus, gyvenime nėra buvę. Taip pat pastebėjau, kad kai mėsa su kefyru, prakiuro verdant tik keli čeburėkai, kiti išvirė tyliai tylutėliai, prigaminę viduj skaniausio sultinio. Nuo šiol mėsos įdarą gaminsiu tik taip, kaip šiame recepte.

Reikės:

Tešlai:

250 ml. vandens,

20 g aliejaus,

10 g. druskos,

1 kiaušinio,

80 g miltų plikymui,

3 VŠ degtinės,

480 g miltų (550 D tipo),

aliejaus virimui.

Įdarui:

0,5 kg riebesnės maltos kiaulienos –  jautienos,

1 didelio svogūno,

2 skiltelių česnako,

150 g kefyro,

druskos, pipirų, džiovinto mairūno.

Gaminame:

Tešlą:

Vandenį, druską ir aliejų užverdame.

Užvirus suberiame miltus skirtus plikymui ir greit maišydami išmaišome, kol nelieka gumuliukų.

Paliekame atvėsti.

Atvėsus mušame kiaušinį, gerai išmaišome.

Supilame degtinę, suberiame miltus ir viską gerai išminkome, kol tešla lieka nelipni. Gali užtrukti iki 15 min.

Tešlą suvyniojame į plėvelę ir dedame į šaldytuvą  valandai – subęsti.

Įdarą:

Svogūną ir česnaką smulkiai supjaustome, beriame į mėsą, išmaišome.

Į mėsą pilame kefyrą, beriame druską, pipirus, mairūnus, viską gerai išmaošome.

Čeburėkus:

Tešlą išėmus iš šaldytuvo perminkome. Padalijame į 10 vienodų gabaliukų. Vienas svers ~ 84 g.

Tešlą kočiojame plonai, dedame įdarą ir gerai užspaudžiame kraštus.

Verdame giliame puode ar keptuvėje įkaitintame aliejuje, kol gražiai parausta.

Skanaus!

Idėja: čia.