Tag Archive: medus

Struffoli di Napoli arba Kalėdinis itališkas saldėsis…

2012-12-26 11:31 autorius , palikite atsiliepimą

Kai pamačiau Gruodžio mėnesio „Kepėjų be stabdžių“ iššūkį, buvau sužavėta. Gal čia ir itališkas saldumynas, bet jau nuo seno žinomas ir pas mus. Mes su mama jį vadiname  „parpulių“ tortu. Kepdavome jį ir net supratimo neturėjome apie jo kilmę. Taigi šitas reikalas jau buvo žinomas, o dar kaip tyčia, mama jau ne pirmą mėnesį kalbino tą „parpulių“ tortą pasigamint, taigi viskas susiklostė tik „UŽ“.

Ramia dūšia imiausi aš to Strufolio. Veltui. Koją pakišo, kaip tik – patirtis. Pradėjusi gaminti tešlą, pamačiau, kad jos receptas beveik analogiškas mano žagarėlių receptui, apie kurį jau rašiau čia. Kur bėda? Žinojau, kaip ši tešla „pučiasi“, nežinojau ar bus gražūs Struffoliai. Nutiko tai, ko ir tikėjausi, Struffoliai išsipūtė, išsižiojo, išsikėtė, o vaizdas visai neglostė akies.  Vietoj tobulai ovalių, maniškiai buvo: kreivi, šleivi, praplyšusiais pilvais, tarsi pikdžiugiškomis šypsenomis. Man tešlai norėjosi daugiau miltų, bet laikiausi duoto recepto…

Prastos išvaizdos Struffoliai tai pirma bėda. Antrą kartą koją vėl pakišo patirtis, patirtis verdant medaus sirupus.  Žinojau, kad  per trumpai virtas sirupas nieko nesuklijuos, o pervirtas bus kietas ir guminis. Virdama pradėjau bijot ir to, ir kito varianto. Na bet bent jau sirupas gavosi geras…

 Nors akis badyte badė tos struffolių pikdžiugiškos šypsenos, skoniui tai nepakenkė, saldu – gardu, visai neblogai. Pati, Struffoli di Napoli kurį pagaminau, vertinčiau  7 balais iš 10 – ies. Mano tėtis buvo vyriškai santūrus, nepagyrė, bet, kad skanu irgi nesakė, mamos nuomone: “ tiems struffoliams kažko trūksta“, o brangusis išsitraukė sunkiąją artileriją: „nelabai“, suprask – nieko gero. Įdėjau šio dalyko paragauti vyro brolio šeimai, lauksiu jų nuomonės…

Kaip niekada bus įdomu, koks gi Struffoli di Napoli gavosi kitiems, priėmusiems iššūkį. Įdomu ar kilo tokių bėdų kaip man. Laukiu nekantraudama gruodžio mėnesio apžvalgos…

Reikės:

Tešlai:

5 vidutinio dydžio kiaušinių,

3 VŠ cukraus,

450 g miltų (šiek tiek reikės pabarstymui),

1/2 citrinos žievelės,

1/2 apelsino žievelės,

žiupsnelio druskos,

1 VŠ degtinės (pilt į aliejų virimui)

aliejaus virimui.

Sirupui:

1/2 citrinos žievelės,

1/2 apelsino žievelės,

250 g medaus,

100 g cukraus,

2 VŠ vandens.

Papuošimui:

pabarstų,

cukatų ir kitų gražumų.

Gaminame:

 Struffolius:
Kiaušinius išplakame su cukrumi, beriame druskos, tarkuotas citrinos ir apelsino žieveles.
Tešlą gerai išminkome, kol liks elastinga, nelipni tešla.
Iš tešlos padarome rutulį, jį dedame į dubenį, uždengiame ir paliekame 2 -3 valandoms subręsti.
Subrendusią tešlą padalijame į gabalėlius.
Iš tešlos gabalėlių formuojame mažojo piršto storio volelius.
Volelius supjaustome lazdyno riešuto dydžio gabalėliais.
Kad nesuptų gabalėliai juos šiek tiek pabarstome miltais.

Struffolius verdame įkaitintame aliejuje, kol išsipučia ir gražiai parausta.

Išvirusius dedame ant popierinio rankšluosčio, kad susigertų riebalai.

 Sirupą:

Medų, cukrų, vandenį supilame į puodą ir kaitiname ant nedidelės ugnies, kol ištirpsta cukrus.

Į sirupą sudedame nuo apelsino, citrinos nupjautas žievelės juosteles (be baltosios dalies, pjauti reikia plonai plonai, kitaip bus kartu).

Sirupą su žievelėmis verdame, kol jis lieka tirštas, lipnus. Virdama orientuojuosi pagal burbulus, jei jų daug ir smulkūs, virti reikia toliau, kai pradeda mažėt bulbulų, bet jie tampa didesni, tai reiškia artėjančią virimo pabaigą.

Struffoli di Napoli:

Išvirtus struffolius suberiame į sirupą, išmaišome. Sudedame juos žiedo forma. Papuošiame.

Skanaus!

Daugiau apie iššūkį: čia.

Imbieriniai – pipiriniai sausainiai, neabejotinai patys geriausi…

2012-12-18 15:56 autorius , palikite atsiliepimą

Kalėdos be imbierinių sausainių ne Kalėdos. Šiemet, prieš kepdama, klausiau vyro ar kepti. Tai gavau atsakymą – nekepk, neskanūs. Tiesą pasakius tikrai, kiek bandžiau receptų nė vienas nebuvo tas, kurį norėčiau įsidėti į geriausių sąrašą. Šį kartą kepiau, nes pavadinime  pabrėžta, kad patys skaniausi. Galvojau, jei ir šie bus neskanūs, daugiau nebandysiu, nes paskui iki pavasario pilni kampai tų neskanių imbierinių…

Šis receptas tikrai puikus, sausainiai dešimt balų! Net Didysis Nemėgėjas pripažino, kad tikrai geri. Aš pati, kaip visuomet labiausiai pasitikiu mažąja, jei jau ji smagiai traškina, vadinasi tikrai geri sausainiai.

Šie imbieriniai sausainiukai ploni, trapūs. Kepiau jau du kartus ir vėl kepsiu. Tiek kartų iškepusi pastebėjau, kad skaniausi jie, jei tešla palaikyta per naktį, galima ir kelias valandas, bet trapesni būna ilgiau pastovėję šaldytuve. Lengviau kočioti ir sausainius nuimti jei kočiosime ant kepimo popieriaus, kitaip tešla labai nori prikibti prie stalo.Taip pat kepdama bandžiau daugiau ir mažiau pakepti, man skanesni mažiau pakepę, šviesiai rusvos spalvos.

Reikės:

Sausainiams:

125 g. sviesto,

5 VŠ grietinėlės,

3 VŠ medaus,

150 g rudojo cukraus,

375 g miltų,

0,5 AŠ nugesintos sodos,

1 kupino AŠ malto imbiero,

1 kupino AŠ malto cinamono,

1 AŠ malto muskato,

0,5 AŠ maltų juodųjų pipirų.

Puošimui:

cukraus pudros,

citrinos sulčių,

maistinių dažų, kitų puošybinių  dalykėlių.

Gaminame:

Miltus nusijojame.

Sodą nugesiname lašeliu citrinos sulčių arba acto.

Į puodą suberiame cukrų, medų, greitinėlę, sviestą, prieskonius. Pakaitiname, kol ištirpsta cukrus. Šiek tiek atvėsiname.

Į miltus pilame ištirpintą mišinį, išmaišome.

Išminkome tešlą, susukame į maistinę plėvelę ir dedame į šaldytuvą, bet 2- 3 valandoms.

Tešlą plonai plonai iškočiojame (maždau 2 mm storio), geriausia kočioti ant kepimo popieriaus.

Formelėmis spaudžiame sausainukus, dedame juos ant kepimo popieriumi ištiestos skardos.

Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 6 – 8 min.

Puošiame:

Į indą beriame cukraus pudros, spaudžiame citrinos sulčių. Išmaišome. Masė turi būti tiršta. Kad glajus būtų spalvotas galima pilti maistinių dažų. Puošti galima ir naudojant įvairiausius pabarstus puošybai, kurių yra parduotuvėse.

Puošiame glajumi iškeptus sausainiukus, jei puošime šiltus, glajus nudžius greičiau.

Kepdama sausainiukus naudojau dukros formeles, skirtas plastilinui. Man jos gražesnės, nei standartinės sauniukams. Gajui užtepti nenaudojau konditerinio maišelio, maniškis su didele skyle, tai juo dekoruoti nelabai išeitų. Pasigaminau tokį iš paprasto užsegamo maišelio. Pridėjau į jį glajaus ir prakirpau kraštelį.  Puikiai tiko ir naudoti buvo lengva.

Laikyt sausiniukus geriausia uždarame inde, kad nesudrėktų. Pas mus laikyt nereikia, neišstovi tie sausainiukai, kaip mat dingsta.

Skanaus!

Idėja: čia.

Skruzdėlynas arba greitas, bet fantastiškai skanus variantas…

2012-07-15 13:56 autorius 11 Comments

Skruzdėlynų variantus turiu du. Vienas klasikinis su tešla, kurią reikia gerai padaužyti kočėlu, labai gražus, bet man – mažiau skanus. Antrasis – paprastas, greitas, bet ne toks gražus, užtat koooks skanus! Jei galiu rinktis, renkuosi – pastarąjį. Šį kartą geriausi kritikai buvo vaikai, kurie džiaugėsi „čia tai skainėstas!“, manau, tai viską ir pasako.

Šis skruzdėlyno variantas gimė iš mano darbų mokytojos žagarėlių recepto. Daug metų jį saugau ir turiu pasakyt –  skanesnių žagarėlių nesu radusi iki šiandien. Lakšteliai – plonyčiai, traškūs, tirpstantys burnoje.

Tešlos kiekis priklauso nuo kiaušinių kiekio. Pirma norma: du kiaušiniai, mažas skruzdėlynas,  antra – 4, vidutinis skruzdėlynas, šeši kiaušiniai – didelis skruzdėlynas.

Reikės:

Dideliam skruzdėlynui:

6 kiaušinių,

3 VŠ be kaupo cukraus,

1 AŠ druskos,

miltų tiek, kad būtų lengvai kočiojama tešla,

aliejaus virimui,

degtinės ar spirito ~ porą šaukštų.

Sirupui:

250 g. cukraus,

12 VŠ didelių medaus,

šlakelio vandens.

Gaminame: 

Lakštelius:

Kiaušinius paplakame su cukrumi ir druska, dedame miltų.

Miltų tiek, kad būtų lengvai kočiojama tešla. Dėti po truputį, vis paminkyt, turi būt minkšta, lengvai minkoma, kočiojama ir lipni. Kočiojant reiks vis miltuot ir stalą, ir kočėlą. Svarbu nepridėti daug miltų, kad nebūtų tešla kieta. Man miltų dubenyje visada lieka, minkau ir jei matau, kad užtenka – palieku nesuminkytus.

Iškočioti labai labai plonai, popieriaus plonumo. Supjaustyti norimo dydžio gabaliukais ir virti karštame aliejuje. Į aliejų nepamiršti įpilti degtinės ar spirito.

Jei iškočiojote labai plonai ir tešla ne per kieta – lakšteliai iškart pradės pūstis ir pūslėtis. Virti, kol lengvai parausta. Išverda labai greitai.

Sirupą:

Į puodą supilame cukrų, užpilame vandeniu – nedaug, vos vos, kad tik apsemtų.

Užkaičiame, palaukiame, kol užverda. Vis pamaišome.

Užvirus kaitrą sumažiname. Paliekame virti. Nepamirštame vis pamaišyti. Pradžioje bus daug burbulų, paskui jų mažės, dar vėliau pradės burbuliuoti smulkiais burbuliukais, sirupas darysis skaidrus, tirštės. Sudedame medų ir dar kartą užverdame.

Skruzdėlyną:

Lakštelius dedame sluoksniais ir užpilame sirupu. Pradedame nuo didelių, baigiame mažais lakšteliais. Barstome skruzdėlių – aguonų. Dekoruojame vyšniomis, riešutais ar kaip tik patinka.

Skanaus!