Tag Archive: cukrus

Bananiniai keksiukai

2017-12-10 15:09 autorius , palikite atsiliepimą

Patys geriausi kokius žinau. Visokius bandžiau, bet šitie – tikrai nuostabūs.  Dar neradau vaiko ar suaugusio, kuriam nepatiktų. Jau seniai ruošiausi juos įsidėti, dar seniau norėjau pagirti „Širšių lizdo“ autorę. Be jos keksiukų jau dabar aš niekaip. Juolab, kad viskas taip paprasta ir greita. O jau skanu, burnoje tirpsta ir niekada neužsilieka…

Reikės:

2 nedidelių bananų,

2 kiaušinių,

65 g  arba 80 ml arba 1/3 puodelio cukraus,

1 VŠ grietinės

140 g arba 250 ml arba 1 puodelis miltų,

1/2 puodelio arba 125 ml aliejaus,

1/2 AŠ kepimo miltelių,

1/2 AŠ sodos,

žiupsnelio druskos.

Gaminame:

Su šakute sutriname bananus. Labai nesistengiame sutrinti, bus smagu rasti gabalėlį…  Į bananų masę dedame: kiaušinius, grietinę, cukrų, aliejų, druską, kepimo miltelius, sodą. Beriame miltus. Viską išmaišome. Šaukštu dedame tešlos į keksiukų formeles. Kepame iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 20 minučių.

Svarbu, kad tešla nebūtų skysta. Jei bus didesni bananai, galima įdėti šaukštu daugiau miltų. Svarbu, kad būtų lengva kabinti su šaukštu ir dėti į keksiukų formeles. Tešla neturi lašėti, varvėti ar panašiai. Įdėjus šaukštą tešlos, dar kelias sekundes ji turi laikyti formą. Jei tešla bus per skysta keksiukai sukris. Gal bus ne tokie gražūs, bet skanūs tikrai bus.

Iš paruoštos masės man išeina 12 keksiukų, 2 meškučiai ir eglutė arba jei didesni 12 keksiukų.

Skanaus!

Cukriniai suktiniai arba sluoksniuotos tešlos sausainiai…

2013-01-12 13:35 autorius , palikite atsiliepimą

Sluoksniuotą tešlą galima panaudoti visur: bandelėms su įdarais, pyragams, kišams ir visokiems užkandžiams. Apie tai jau rašiau ir anksčiau (čia ir čia, ir čia). Man patinka „Mantingos “ šaldytos sluoksniuotos ir mielinės, ir bemielės tešlos. Nepaprastai skanios ir visada ramu, žinant, ką darytum tas pavyks. Anksčiau suktinukus iš sluoksniuotos tešlos sukdavau paprastai: imi tešlos justelę, patepi vandeniu,pabarstai cukrumi ir susuki į ritinėlį. O štai nužiūrėjau dar vieną būdą – susukti vamzdelius. Super dalykas ir skanu, ir gražu. Kas valgė tas gyrė. Mažoji net pačepsėdama. Iškepiau dvi tešlos pakuotes, dingo kaip mat.

Vamzdeliams sukti naudojau popierinių ranksluosčių likusius vamzdelius, nuo kepimo popieriaus likusį vamzdelį ir susukau folijos. Labiausiai patiko nuo nuo kepimo popieriaus. Dabar neišmetu jei lieka tokių vamzdelių, žinau, kad suktinius kepsiu ir kepsiu. O jei į tuos vamzdelius dar kokio puraus varškės ar grietinėlės kremo, būtų visai super.

Reikės:

sluoksniuotos tešlos (naudojau „Mantingos“ mielinę)

rudo cukraus,

vanilinio cukraus.

Gaminame:

Tešlą paruošiame pagal aprašymą ant pakelio (atšildome, paliekame kiek parašyta).

Tešlą pakočiojame į ilgį, padarome plonesnę  ir ilgesnę.

Supjaustome 2 – 3 cm juostelėmis.

Imame vamzdelius, juos apvyniojame folija  (kokius turime ar nuo popierinių ranksluosčių, ar pasidarome iš folijos, ar likusius nuo kepimo popieriaus ar panašiai) ir juos apsukame spirale sluoksniuota tešlą.

Šie  „vamzdeliai“ tiesiog susukti iš viduje glamžytos folijos.

Jei trumpa juostelė – patepame vandeniu galą, imame kitą prispaudžiame ir vyniojame spirale toliau. Galima ir nelipdyt, bus lengviau nuimt.

Apvyniotą vamzdelį patepame vandeniu ir pabarstome ar pavoliojame rudo ir vanilinio cukraus mišinyje.

Kepame vamzdelius iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, kol gražiai paraus. Kepant naudoju ventiliatorių, neturint reiktų kepti 200 laipsnių orkaitėje.

Nuimt nuo vamzdelių reiks suktinį šiek tiek paspausti, pasukti. Geriausia dar šiltus, kol netrupa.

Skanaus!

Šaltinis: čia.

Struffoli di Napoli arba Kalėdinis itališkas saldėsis…

2012-12-26 11:31 autorius , palikite atsiliepimą

Kai pamačiau Gruodžio mėnesio „Kepėjų be stabdžių“ iššūkį, buvau sužavėta. Gal čia ir itališkas saldumynas, bet jau nuo seno žinomas ir pas mus. Mes su mama jį vadiname  „parpulių“ tortu. Kepdavome jį ir net supratimo neturėjome apie jo kilmę. Taigi šitas reikalas jau buvo žinomas, o dar kaip tyčia, mama jau ne pirmą mėnesį kalbino tą „parpulių“ tortą pasigamint, taigi viskas susiklostė tik „UŽ“.

Ramia dūšia imiausi aš to Strufolio. Veltui. Koją pakišo, kaip tik – patirtis. Pradėjusi gaminti tešlą, pamačiau, kad jos receptas beveik analogiškas mano žagarėlių receptui, apie kurį jau rašiau čia. Kur bėda? Žinojau, kaip ši tešla „pučiasi“, nežinojau ar bus gražūs Struffoliai. Nutiko tai, ko ir tikėjausi, Struffoliai išsipūtė, išsižiojo, išsikėtė, o vaizdas visai neglostė akies.  Vietoj tobulai ovalių, maniškiai buvo: kreivi, šleivi, praplyšusiais pilvais, tarsi pikdžiugiškomis šypsenomis. Man tešlai norėjosi daugiau miltų, bet laikiausi duoto recepto…

Prastos išvaizdos Struffoliai tai pirma bėda. Antrą kartą koją vėl pakišo patirtis, patirtis verdant medaus sirupus.  Žinojau, kad  per trumpai virtas sirupas nieko nesuklijuos, o pervirtas bus kietas ir guminis. Virdama pradėjau bijot ir to, ir kito varianto. Na bet bent jau sirupas gavosi geras…

 Nors akis badyte badė tos struffolių pikdžiugiškos šypsenos, skoniui tai nepakenkė, saldu – gardu, visai neblogai. Pati, Struffoli di Napoli kurį pagaminau, vertinčiau  7 balais iš 10 – ies. Mano tėtis buvo vyriškai santūrus, nepagyrė, bet, kad skanu irgi nesakė, mamos nuomone: “ tiems struffoliams kažko trūksta“, o brangusis išsitraukė sunkiąją artileriją: „nelabai“, suprask – nieko gero. Įdėjau šio dalyko paragauti vyro brolio šeimai, lauksiu jų nuomonės…

Kaip niekada bus įdomu, koks gi Struffoli di Napoli gavosi kitiems, priėmusiems iššūkį. Įdomu ar kilo tokių bėdų kaip man. Laukiu nekantraudama gruodžio mėnesio apžvalgos…

Reikės:

Tešlai:

5 vidutinio dydžio kiaušinių,

3 VŠ cukraus,

450 g miltų (šiek tiek reikės pabarstymui),

1/2 citrinos žievelės,

1/2 apelsino žievelės,

žiupsnelio druskos,

1 VŠ degtinės (pilt į aliejų virimui)

aliejaus virimui.

Sirupui:

1/2 citrinos žievelės,

1/2 apelsino žievelės,

250 g medaus,

100 g cukraus,

2 VŠ vandens.

Papuošimui:

pabarstų,

cukatų ir kitų gražumų.

Gaminame:

 Struffolius:
Kiaušinius išplakame su cukrumi, beriame druskos, tarkuotas citrinos ir apelsino žieveles.
Tešlą gerai išminkome, kol liks elastinga, nelipni tešla.
Iš tešlos padarome rutulį, jį dedame į dubenį, uždengiame ir paliekame 2 -3 valandoms subręsti.
Subrendusią tešlą padalijame į gabalėlius.
Iš tešlos gabalėlių formuojame mažojo piršto storio volelius.
Volelius supjaustome lazdyno riešuto dydžio gabalėliais.
Kad nesuptų gabalėliai juos šiek tiek pabarstome miltais.

Struffolius verdame įkaitintame aliejuje, kol išsipučia ir gražiai parausta.

Išvirusius dedame ant popierinio rankšluosčio, kad susigertų riebalai.

 Sirupą:

Medų, cukrų, vandenį supilame į puodą ir kaitiname ant nedidelės ugnies, kol ištirpsta cukrus.

Į sirupą sudedame nuo apelsino, citrinos nupjautas žievelės juosteles (be baltosios dalies, pjauti reikia plonai plonai, kitaip bus kartu).

Sirupą su žievelėmis verdame, kol jis lieka tirštas, lipnus. Virdama orientuojuosi pagal burbulus, jei jų daug ir smulkūs, virti reikia toliau, kai pradeda mažėt bulbulų, bet jie tampa didesni, tai reiškia artėjančią virimo pabaigą.

Struffoli di Napoli:

Išvirtus struffolius suberiame į sirupą, išmaišome. Sudedame juos žiedo forma. Papuošiame.

Skanaus!

Daugiau apie iššūkį: čia.