Marmuriniai arba didžkukuliai su varškės tešla…

Vieni iš skaniausių didžkukulių. Kad jau naudojama varškė, tai ir pagamint labai lengva ir greita.  Anytos namuose juos vadina marmuriniais, kol nevirti jie tikrai savo išvaizda primena marmurinius. Esmė ta, kad jie daromi ne vien tik iš bulvių tarkių, bet lygiomis dalimis bulvių tarkių su varške. Puikus derinys, didžkukuliai būna minkšti, varškė nedominuoja. Įdarui galima naudoti grybus, įvairią mėsą.

Reikės:

Didžkukuliams:

8 didelių bulvių,

0,5 kg varškės,

stiklinės krakmolo,

1 kiaušinio,

druskos.

Įdarui:

0,5 kg maltos mėsos,

didelio svogūno,

druskos,

pipirų,

kiaušinio.

Gaminame:

Bulves nuskutame, nuplauname, sutarkuojame bulvine tarka. Tarkius nusunkiame, labai sausai nereikia, turi būti šiek tiek drėgna, minkšta tešla.

Leidžiame nusistovėti krakmolui.

Į nusunktus tarkius sumaišome su krakmolu, varške, kiaušiniu. Viską išminkome, pasūdome. Turi būti minkšta tešla.

Įdarą:

Maltą mėsą sumaišome su kiaušiniu, smulkiai pjaustytu svogūnu, prieskoniais.

Darome didžkukulius, į vidų dedame įdaro.

Verdame didžkukulius pasūdytame vandenyje ~ 20 – 30 min.

Skanu su sviesto ir grietinės ar tik grietinės padažu.

Skanaus!

Totoriški čeburėkai

Savaitgalį išbandžiau dar vieną čeburėkų receptą. Taip pat labai geras, bet to tobulumo, kurio ieškau pritrūkau. Apie tai rašiau anksčiau – čia.  Šitie, gal net skanesni už anuos, bet ir anie labai geri, šiuos vertinčiau stipriu devintuku. Pradžiai šiek tiek gasdino tas miltų plikymas, bet viskas gavosi puikiai. Suvalgėm juos kaip mat, didieji užsigerdami alumi, mažoji tiesiog taip. Kelis likusius čeburėkus su dideliu malonumu sušveitėm kitos dienos ryte. Tikrai buvo tokie pat skanūs.

Tiesa, turi pastabą pati sau ir kitiems, šiame recepte mėsa sumaišoma su kefyru, tam, kad būtų sultinga. Nuostabus dalykas. Iki šiol pildavau vandenį į mėsą, bet tiek sultinio, išvirus čeburėkus, gyvenime nėra buvę. Taip pat pastebėjau, kad kai mėsa su kefyru, prakiuro verdant tik keli čeburėkai, kiti išvirė tyliai tylutėliai, prigaminę viduj skaniausio sultinio. Nuo šiol mėsos įdarą gaminsiu tik taip, kaip šiame recepte.

Reikės:

Tešlai:

250 ml. vandens,

20 g aliejaus,

10 g. druskos,

1 kiaušinio,

80 g miltų plikymui,

3 VŠ degtinės,

480 g miltų (550 D tipo),

aliejaus virimui.

Įdarui:

0,5 kg riebesnės maltos kiaulienos –  jautienos,

1 didelio svogūno,

2 skiltelių česnako,

150 g kefyro,

druskos, pipirų, džiovinto mairūno.

Gaminame:

Tešlą:

Vandenį, druską ir aliejų užverdame.

Užvirus suberiame miltus skirtus plikymui ir greit maišydami išmaišome, kol nelieka gumuliukų.

Paliekame atvėsti.

Atvėsus mušame kiaušinį, gerai išmaišome.

Supilame degtinę, suberiame miltus ir viską gerai išminkome, kol tešla lieka nelipni. Gali užtrukti iki 15 min.

Tešlą suvyniojame į plėvelę ir dedame į šaldytuvą  valandai – subęsti.

Įdarą:

Svogūną ir česnaką smulkiai supjaustome, beriame į mėsą, išmaišome.

Į mėsą pilame kefyrą, beriame druską, pipirus, mairūnus, viską gerai išmaošome.

Čeburėkus:

Tešlą išėmus iš šaldytuvo perminkome. Padalijame į 10 vienodų gabaliukų. Vienas svers ~ 84 g.

Tešlą kočiojame plonai, dedame įdarą ir gerai užspaudžiame kraštus.

Verdame giliame puode ar keptuvėje įkaitintame aliejuje, kol gražiai parausta.

Skanaus!

Idėja: čia.

Piemenų pyragas

Visų šventųjų dieną vakare gryždami iš kapinių namo užsukom pas tėvus. Mama jau buvo perspėjusi, kad bando naują pyrago – kepsnio receptą.  Kepinys, pyragas, kaip pavadinsi dingo nuo stalo greit ir dideliais šaukštais. Didžiausią skardą sukimšom patenkinti ir vis linksėdami: skanu, skanu. Baisingai skanus, mažoji gavo papildomą porciją namo parsivežt. Tą patį vakarą jos ir neliko. Neužilgo kepiau ir pati, mama piemenų pyragą kepė su žirneliais, o aš su pupelėmis. Turiu pasakyt vienodai skanu ir vėl, kaip aną kartą, didžiausia kepimo forma greit liko tuščia. Paprasta ir greita pagaminti, produktai paprasti, nieko įmantraus, gal todėl taip skanu.

Puikus, sotus patiekalas tiems, kas mėgsta mėsos ir bulvių patiekalus. Valgydama prisiminiau, kad apie tokį patiekalą pasakojo Beata. Tai britiškas patiekalas, piemenų pyragas arba shepards pie – kai gaminame su ėriena ir cottage pie – gaminamas su jautiena. Tai tirštas maltos arba smulkiai supjaustytos mėsos troškinys su svogūnais ir morkomis, o ant viršaus uždėta bulvių košės „kepurė“ ir iškepta orkaitėje.  Dieviškai skanu su rūgpieniu ar kefyru.

Reikės:

500 g neriebaus faršo (ėrienos ar jautienos, nadojau kiaulienos kumpio),

900 g virtų bulvių,

200 g konservuotų raudonų  pupelių,

250 ml mėsos sultinio (naudojau vandenį ir sultinio kubelį),

100 – 150 ml pieno,

1 didelės svogūno galvos,

1 didelės morkos,

1 – 2 saliero stiebų (neturėjau, neįdėjau – man nepritrūko),

1 AŠ džiovintų (ar šviežių) čiobrelių,

1 VŠ pomidorų padažo,

1 VŠ miltų,

25 g sviesto,

aliejaus,

druskos,

juodųjų pipirų,

3 česnako skiltelių,

1 AŠ „Vorčesterio“ padažo,

100 g fermentinio sūrio,

rugpienio ar kefyro pasigardinimui.

Gaminame:
Nuskutame bulves ir užkaičiame jas bulvių košei (kepurei), į bulvių vandenį galima iš karto berti druską. Greta bulvių įdedame porą luptų skiltelių česnako.
Susmulkiname svogūną, sutarkuojame morką, supjaustome porų stiebus.
Į gilią keptuvę pilame šlakelį aliejaus ir pakepiname svogūną, morką bei porus kelias minutes, kol suminkštėja.
Viryklės kaitrą padidiname iki maksimalios ir sudedame faršą, dedame dalimis, kai viena pakeičia spalvą, dedame kitą dalį faršo, taip faršas susiskaido į smulkiausius gabalėlius. Viską pakepame kol faršas  lieka smulkus. Sudedame prieskonius, pipirus, truputį druskos, čiobrelius.

Kai faršas lieka smulkus, prisukame kaitrą ir  beriame miltus, išmaišome, sudedame nusunktas pupeles ir vėl gerai išmaišome.

Į sultinį sudedame pomidorų padažą, vorčesterio padažą ir viską supilame į keptuvę, išmaišome. Viską patroškiname dar kokias 10 – 15 min. Ragaujame, jei trūksta druskos ar pipirų – gardiname.

Virtas bulves su česnako skiltelėmis sugrūdame, gardiname sviestu ir pienu. Košė neturi būti nei labai sausa, nei labai skysta, geriau minkštutė, puri.

Į kepimo formą pilame mėsos troškinį. Paskleidžiame palei visą formą.

Ant mėsos sluoksnio dedame bulvių košės kepurę. Ją išlyginti galima šakute.

Kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, arba kol viršus tampa rusvas. Baigiant kepti užbarstome tarkuotą fermentinį surį. Palaukiame, kol sūris išsilydys.

Valgome su rūgpieniu ar kefyru.

Skanaus!

 

 

Švediški faršo kukuliai

Ne iš vienos draugės buvau girdėjusi apie švediškus kukulius. Pamačiau juos pas Aguonėlę. Išbandžiau. Labai patiko, tikrai. O dar ir mano stiliuje: greitai pagaminama.

Skanesni šie kukuliai, jei neapkepini smarkiai, apkepti vos vos. Tie kur kepami ilgiau, šiek tiek apdžiūva ir būna kietesni. Taip pat mėsa gali būti tokio tirštumo, kad atrodys idėta į vandenį išsileis. Neišsileis bijoti nereikia, bet bus pasakiškai minkšti kukuliai.

Reikės:

500 g. farš0 (kiauliena + jautiena),

svogūno galvelės,

170 ml pieno,

3 didelių riekelių batono,

1 kiaušinio,

druskos, pipirų,

sviesto kepimui.

Gaminame:

Faršą sumaišome su smulkintu svogūnu, piene mirkytu batonu, kiaušiniu ir prieskoniais. Gerai išmaišome.

Formuojame graikiško dydžio kukuliukus.

Į verdantį vandenį sudedame kukuliukus ir juos 10 min. paverdame.

Išvirusius kukuliukus išgraibome ir kelias minutes apkepame keptuvėje su sviestu.

Labai skanu su bulvių koše, ar šiaip bulvėmis.

Nepaprastai dera su bruknių pagardu ar grietinės, ar grietinėles padažu.

Skanaus!

Zrazai arba mamos kiaulienos suktiniai…

Zrazai toks senas patiekalas, toks populiarus, kad kiekviena šeimininkė turi savo zrazų receptą. Kas daro su kiauliena, kas su jautiena, kas vištienos zrazus, o jau įdarų įvairovė…

Šis variantas paprastas, bet labai geras – mano mamos. Ateityje būtinai gaminsiu dar vienus zrazus pagal Janinos receptą, linkėjimai jai už jūrų marių!

O dabar mamos kiaulienos suktiniai – zrazai.

Reikės:

~ 1 kg kiaulienos nugarinės,

~ 400 g. maltos kiaulienos,

1 kiaušini0,

1 morkos,

poro,

džiovintų slyvų,

druskos,

pipirų,

siūlo apvyniojimui,

aliejaus kepimui.

Gaminame:

Kiaulienos nugarinę supjaustome maždaug 1 cm storio gabalėliais. Juos gerai išmušame, kad liktų didelis plonas blynas. Mėsą barstome druska, pipirais.

Slyvas nuplauname, nuplikome verdančiu vandeniu, išbrinkiname.

Morkas supjaustome plonais plonais šiaudeliais (geriau būtų morkas apvirti).

Porui nuplauname baltąją dalį ir supjaustome šiaudeliais.

Ruošiame įdarą:

Faršą sumaišome su kiaušiniu, druska, pipirais gerai išmaišome.

Daromę zrazą – suktinuką:

Ant ištiesto, išmušto ir prieskoniai pabarstyto nugarinės blyno krašto,  dedame paruošto faršo ritinėlį, kad būtų palei visą nugarinės blyno ilgį, greta dedame kelis morkos šiaudelius, poro, slyvą ir mėsą susukame į vamzdelį.

Mėsos vamzdelius – zrazus – apvyniojame siūlu.

Dedame į aliejumi išteptą skardą ir kepame  iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje ~ 1,5 val. arba kol gražiai apskrunda. Apverčiame, kad gražiai apkeptų abi pusės. Prieš patiekiant išvyniojame siūlus.

Skanaus!