Citrininiam kūno šveitikliui

Reikės:

5 VŠ mėgstamo rupumo jūros druskos (imiau smulkesnę, nes rupi braižo odą),

1 VŠ ypač tyro alyvuogių aliejaus,

1 citrinos.

Gaminame:

Jūros druską supilame į indą, pilame alyvuogių aliejų, spaudžiame citrinos sultis, nupjauname citrinai žievelę ir smulkiau supjaustę beriame į masę. Gerai pamaišome, patriname žieveles.

Pradžioje šveitiklis kvepėjo tik alyvuogių aliejumi, po nakties radau gražiai susisluoksniavusį ir jau kvepiantį citrina. Stiklinė su šveitikliu stovėjo ant virtuvinės spintelės, namo gryžęs vyras paklausė: kas čia? ir ar galima išgerti, suvalgyti? Tai buvo kaip komplimentas, skaniai atrodo,- pasakė.

Citrininis šveitiklis nuostabiai kvepia ir pasižymi anticeliulitinėmis savybėmis, alyvuogių aliejus –  drėkina odą, jūros druska giliai valo odą, pašalina negyvų ląstelių sluoksnį.

Naudojimas ( na gal kas nežino…) druską pamaišykite, kad susimaišytų su aliejumi, saują druskos šveliniai įtrinkite į odą prausimosi metu.

Naudodama namuose gamintą šveitiklį, nepastebėjau jokio skirtumo tarp jo ir pirkto, ne vieną dešimtį litų kainuojančio šveitiklio. Naudoti buvo labai malonu, kvepėjo citrina. Gerai susigėrė į odą, oda buvo švelni, neprarado drėgmės. Super!!!

Proporcijos nužiūrėtos iš čia.

Šis skyrelis gimė labai spontaniškai, netikėtai man pačiai. Idėja kilo aprašant, kaip pasidaryti citrininę druską pagal J. Oliver receptą.  Gamindama šią druską, pagalvojau, o kodėl gi nepasidarius naminio kūno šveitiklio, juolab, kad pagrindą jau turėjau, liko įdėti tik aliejaus. Kaip tariau taip ir padariau. Ši druska tikrai ne vienintėlis dalykas grožiui, kurį galima pasidaryti namuose. Jau planuose švečiamasis muilas su kava ir tt….

Kūno šveitiklius naudoju nuolat, jie man turinčiai nežmoniškai sausą odą, tikras išsigelbėjimas, ypač tie, kuriuose gausiau aliejaus. Gaminti šveitiklį namuose tikras malonumas, o jį naudoti – tikra palaima.  Pasidariau, išbandžiau ir nežinau, ar pirksiu šveitiklį kada nors, na bent jau ne artimiausiu metu…

Kodėl?

Naudodama namuose gamintą šveitiklį, nepastebėjau jokio skirtumo tarp jo ir pirkto, ne vieną dešimtį litų kainuojančio šveitiklio. Naudoti buvo labai malonu, kvepėjo citrina. Gerai susigėrė į odą, oda buvo švelni, neprarado drėgmės. Super!!!

Šis lazanijos receptas yra vienas iš tų , kurį radęs, daugau ieškot nebenori. Kadangi nenoriu būti diletante, o pati maisto ruošimo nesimokiau, žiūriu, kaip patiekalus gamina išmanantys ir mokausi. Iki šio lazanijos ruošimo recepto, manosios lazanijų versijos būdavo, sakykim – nelabai… ir kai radau šį receptą supratau, kad ieškojimai baigėsi. Dabar lazaniją gaminu tik taip, ne vienus metus gaminu, todėl jau drąsiai darau pakeitimus pagal save. Lazanija nėra labai greitai paruošiamas patiekalas, kad būtų greičiau galima mėsos padažą pasidaryti iš vakaro.

Klasikinei lazanijai svarbūs trys dalykai:

makaronų lakštai (geriausia švieži, šaldyti),

mėsos padažas,

baltasis padažas (bechamel), be jo lazanija būna nestabili, išsivažinėjusi.

Reikės:

Lazanijos lakštų,

tarkuoto parmezano (naudoju Džiugą).

Mėsos padažui:

svogūno,

morkos,

saliero stiebo,

2 česnako skiltelių,

250 g. kiaulienos faršo,

500 g. konservuotų pomidorų (geriausia be odelės),

3 VŠ pomidorų padažo (be priedų)

druskos, pipirų, džiovinto raudonėlio,

aliejaus kepimui.

Baltajam (bešamelio) padažui:

500 ml pieno,

pusės svogūno,

50 g. sviesto,

2 VŠ miltų,

lauro lapo, druskos, pipirų, muškato riešuto,

3 gvazdikėlių.

Gaminame:

Mėsos padažą:

Svogūną, morką, salierą nuplauname, nulupame, supjaustome smulkiai, morką sutarkuojame. Į keptuvę pilame šlakelį aliejaus ir sudedame daržoves. Apkepame pamaišant, kol suminkštėja ~ 4 – 5 min.

Padidiname kaitrą, sudedame faršą ir kepame, kol apskrunda. Faršą geriausia dėti dalimis, kad mėsa keptų, o ne troškintųsi. Aš dedu plonus blynelius, ir kepant faršą išskirstau, kol lieka smulkus.

Faršui apkepus supilame konservuotus smulkintus pomidorus (su kombainu sutriname arba su peiliu supjaustome, jei pomidorai su odelėmis, odeles nulupame). Dedame kelis šaukšus pomidorų padažo (naudoju Kėdainių be konservantų). Beriame raudonėlį. Baigiant troškintis dedame smulkintą česnaką.

Troškiname 40- 45 min.

 Baltąjį padažą:

Į puodą supilame pieną, dedame svogūno pusę, lauro lapą, gvazdikėlius ir užverdame. Paliekame atvėsti. Atvėsus pieną perkošiame. Visi prieskoniai suteikia nuostabų aromatą. Viena mano draugė, skundėsi, kad šis padažas jai neskanus. Todėl jei nemėgstate svogūno ar panašiai, į pieną nedėkite nieko, tiesiog užvirkitite ir viskas.

Ant vidutinės ugnies ištirpiname sviestą, beriame miltus ir maišant juos pakepame 2 – 3 min. Maišant plaktuvu, pamažų supilame pieną ir padažą pavedame 5 min.

Gardiname druska, pipirais, muškatu.

Ruošiame lazanijos lakštus:

Man pirkti džiovinti makaronų lakštai – košmarų, košmaras. Lazanija su jais katastrofiškai neskani, todėl perku šviežius arba makaronus darausi pati.

Prieš sluoksniuojant lazaniją lakštus apverdu 1 – 2 min. arba darau, kaip rašo instrukcijoje.

Apvirtus makaronus sudedame į šaltą vandenį, kad atvėstų.

Sluoksniuojame lazaniją:

Formą patepame aliejumi, dedame makaronų lakštą. Tepame ploną sluoksnį mėsos padažo.

Ant mėsos padažo tepame sluoksnį baltojo padažo.

Dengiame makaronų lakštu ir vėl dedame sluoksnius. Paskutinis – baltojo padažo sluoksnis, ant jo barstome tarkuoto Džiugo.

Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje ~ 50 min., kol apskrunda lazanijos viršus.

Skanaus!

 

Vakar užsukus į svečius pas mamą, jau prie durų nosį kuteno nuostabus kvapas, iškart supratau, kepė kažką gardaus. Neapsirikau – varškės pyragą, labai labai minkštą, purų…. Tiesą pasakius, pyragų aš nelabai mėgstu. Jei jau nori vaišinti mane pyragu, tai šis turi būti tikrai geras. Šis varškės, man patiko ir labai, taip patiko, kad net pamyniau savo sviekos mitybos principus ir prisikirtau, kiek tilpo.

Reikės:

Tešlai:

200 g. sviesto arba margarino,

2 stiklinių miltų,

2 VŠ kakavos,

1 AŠ kepimo miltelių arba sodos,

1 kiaušinio,

1 stiklinės cukraus

Įdarui:

600 g. varškės,

stiklinės cukraus,

200 ml grietinės,

2 VŠ krakmolo,

4 kiaušinių,

razinų.

Gaminame:

Ištirpiname sivestą, jam atvėsus, įmušame kiaušinį, beriame cukrų ir maišome, kol jis ištipslta. Tešlą padalijame į dvi dalis, apvyniojame maistine plėvele ir dedame į šaldiklį.

Laikome kelias valandas, tikriau tol, kol ta tešla sustingsta tiek, kad galima būtų tarkuoti.

Ruošiame įdarą.

Varškę ištriname, sudedame krakmolą, grietinę išmaišome. Kiaušinius ištriname su cukrumi ir sukrečiame į varškę. Dedame razinas (prieš tai išbrinkintas). Mama papildomai į varškę tarkavo citrinos žievelės, dėjo džiovintų spanguolių. Išmaišome.

Vieną tešlos dalį į kepimo formą sutarkuojame su rupia tarka ant trupinių dedame varškės įdarą, ant viršaus užtarkuojame kitą tešlos gabalą.

Pyragą kepame 180 laipsnių temperatūroje apie valandą.

Skanaus!

Idėja: Žurnalas darbštuolė, tema „Sūrio pyrgai“.

Nežinau kiek tas blynas šveicariškas, tiesiog mes jį taip vadinam. Paprasta, greita, skanu ir nenuobodu. Valgom tą blyną su rūgpieniu, česnakinės varškės padažu  (kaip pasigaminti žiūrime: čia) ar kastiniu, nors mano žmogus, įsigudrina prie jo ir mėsytės pasiimt.

Reikės:

2 bulvių,

svogūno galvelės.

alyvuogu aliejaus kepimui,

citrininės druskos.

Gaminame:

Bulves nuskutame, sutarkuojame burokine tarka.  Svogūną nulupame, smulkiai supjaustome sumaišome su bulvėmis. Keptuvėje įkaitiname aliejų, dedame ploną sluoksnį bulvių. Blynas turi būti didelis per visą keptuvę. Mentele paspaudžiame.

Kepame kol viena pusė apkepa. Apverčiame, geriausia dviem mentelėmis. Svarbu bulvių nepridėti per daug, tada jau bus nebe blyns, o keptos tarkuotos bulvės.

Skanaus!