Vasaros pradžia, kai pradeda džiuginti šviežiais svogūnų laiškais ir svogūnėliais, negaliu atsidžiaugti. Nors tu ką, mėgstu aš tuos svogūniukus, o jei dar su kokiu lašinuko gabaliuku, nuostabu… Taip ir gryžtu į vaikystę, kai salotas gamindavo mama.
Reikės:
Gero pundo svogūnų laiškų su svogūnėliais,
jogurtinės grietinės (arba kitos tinkamos salotoms),
druskos, pipirų.
Gaminame:
Svogūnus nuplauname, supjaustome.
Pilame grietinės.
Gardiname druska, pipirais.
Skanaus!
Sakoma, kad prieskonių mišinys Garam Masala yra Indijos patiekalų „širdis“. Pažodžiui verčiant reiškia „Karštas ir Aštrus“ . Kiekviena indė turi savo Garam Masala receptą. Štai kodėl, parduotuvėse apžiūrėdama šio prieskonio sudėtį, nustebau skirtingų gamintojų skirtingomis sudedamosiomis dalimis. O viskas pasirodo paprasta. Nėra vieno vienintelio Garam Masala, yra pagrindinės sudedmosios dalys, visas kitas sudedame pagal savo skonį.
Tik viena svarbu: Garam Masala turi būti labiau aromatingas, negu aštrus.
Susimaišyti jį patiems tikrai nėra ką, nes mėgstantys gaminti tikrai turi visas sudedamąsias dalis ir dar daugiau!
Reikės:
2 šaukštų kumino sėklų,
2 šaukštų kalendrų sėklų,
2 šaukštų kardamono sėklos (keičiau šaukšteliu malto kardamono),
2 šaukštai juodųjų pipirų,
1 (8 cm arba 3 colių) cinamono lazdelės,
1 šaukštelio gvazdikėlių,
1 šaukštelio tarkuoto muskato,
1/2 arbatinis šaukštelis šafrano (nebūtina, nenaudojau),
1 anyžiaus žvaigždės (nebūtina),
1 ilgo lauro lapo (nebūtina),
2 džiovintų čili pipirų (nebūtina).
Gaminame:
Prieskonius beriame į sausą keptuvę ir 2 min. pašildome.
Taip iš prieskonių išgaruoja drėgmė ir jie nuostabiai kvepia, lengvai malasi. Pašildytus prieskonius beriame į priekonių malūnėlį ir sumalame.
Gautą mišinį laikome sausoje, vėsioje vietoje, geriausia uždarame inde ~ 3 mėnesius.
Garam Masala naudojame kariams, sriuboms, salotoms gardinti. Taip pat tinka karštam šokoladui, sausainiukams, ar net riešutams gardinti.
Šiandien lyja, naktį lijo, ryte …. visą rytą slankiojau apsnūdus, kol bandžiau gelbėtis kava, apsigraibiau, kad tuoj pietūs. Tad reikėjo greitų pietų. Pietų per 15 – 20 min. Tam labai tiko greitas vištienos karis. Mano šeima šį karį labai mėgsta, smagiausia, kad mažoji jį taip valgo, kad net širdį glosto, tik prieskonių dedu mažiau, kai valgom tik suaugę – dedu daugiau. Užtrunki šį karį pagaminti trumpiau, nei išverda ryžiai.
Reikės:
~ 400 g. vištienos krūtinėlės (įprastos parduotuvinės pakuotės),
1 didelės morkos,
didelio svogūno,
2 česnako skiltelių,
indelio kokosų pieno (400 ml),
aliejaus kepimui,
prieskonių: kumino, pipirų, druskos, kalendros, saldžios paprikos miltelių, vorčesterio padažo (šlakelio).
Prieskoninėse turintiems Garam Masala, naudokit jį vietoj kumino ir kalendros, pipirų.
Neturintiems Garam Masala, pažadu, kurią dieną gaminsiu (jei taip galima pasakyt), būtinai įdėsiu, žiūrėti – čia.
Gaminame karį:
Ryžius užkaičiame virti.
Tuo metu smulkiname svogūną, stambia tarka tarkuojame morką.
Su šlakeliu aliejaus pakepame svogūną ir morką, kol suminkštėja. Apkepusius išgraibome į dubenį.
Vištienos krūtinėlę supjaustome plonomis juostelėmis. Apkepame toje pačioje keptuvėje, kur ką tik kepė svogūnai ir morkos.
Vištieną geriausia kepti didelėje kaitroje, trumpai, kad iškeptų, bet liktų minkšta ir sultinga. Apskrudusi neturi būti! Baigiant kepti vištienai sudedame pjaustytas česnako skilteles, barstome prieskoniais.
Supilame kokoso pieną ir paverdame, kol padažas sutirštėja (~ 10 min). Tuo metu baigs virti ryžiai.
Skanaus!
Karį pasigaminti įkvėpė: kassuvalgyti.
Patys skaniausi, patys mylimiausi – marinuoti čili pipirai. Mėgstantys aštriai žino, kaip sunku rast tikrą aštrumą, gerą aštrumą, ne kartų – aštrų. Šitaip pipirus marinuoju ir marinuoju, pabaigiam, pailsim ir vėl marinuoju.
Marinuoju, kaip pavadinime: arba čili pipirus, arba svogūnus su čili pipirais. Marinavimo variantas priklauso nuo to, kokius gaunu nusipirkti čiliukus. Jei švieži – tai vien pipiriukus, su nedaug svogūno, jei pipiriukai (kas dažniausia būna) šiek tiek pagyvenę marinuoju svogūnus su čili pipirais. Ne pirmo šviežumo čili pipirai būna kietoki, odelė stangri, minkštimo mažai, todėl vieni marinuoti būna ne tookie skanūs, kaip švieži.
Šis marinatas toks nuostabus, kad viskas ką ten sudedi būna laaabai laabai skanūs: svogūnai, česnakai, saldi paprika… Pipirų, svogūnų ir česnakų santykis nėra taip jau labai svarbus, kiek turim tiek dedam, kas patinka labiau, kokį atštrumą mėgstame, taip ir dedame.
Šį kartą pipiriukus gavau ne pirmos jaunystės, tai ir vėl, marinavau svogūnus su čili pipirais, svogūnai lieka aštrus, šiek tiek rūgštoki….. oj nėra žodžių kokia pasaka, tokie pat ir česnakiukai būna ir saldžioji paprika. Valgom juos su viskuo, net vienus su duonyte.
Prieš pradėdama aprašyti receptą, dar kartą primenu, jei mėgstate labai aštriai ir turite šviežių čili (gali būti bet kurie aštrus pipirai) pipirų imkite daug pipirų, svogūno dėkite, dėl svogūno suteikiamo skonio ir kvapo. Orientavimuisi: 20 pipirų, 100 g. svogūno, 5 česnako skilteles. Jei pipiriukai seni, o svogūnus laikote skania daržove – drąsiai dėkite daug svogūnų.
Reikės:
9 čili pipirų,
8 nedidelių svogūnų,
kelių česnako skiltelių.
Marinatui:
2 stiklinių 5 procentų acto,
2 lauro lapų,
2 VŠ cukraus,
2VŠ druskos,
1 AŠ be kaupo raudonėlio.
Gaminame:
Pipiriukus nuplauname, perpjauname pusiau išimame sėklytes su membranomis. Supjaustome plonomis riekelėmis.
Turintiems tvirtą skrandį ir kietas kepenis, tiks pipirai su sėklytėmis ir membranomis, tada pipirai palaipsniui vis aštrės, iš sėklyčių pereis į pipirus.
Mėgstantys aštriau (bet tik nesmarkiai) bent tris pipirus palikite su sėklytėmis ir membranomis. Tiems, kuriems atrodo, kad mėgsta aštriai, neįsižeiskit, tiesiog daug kas sakosi mėgstąs aštriai, bet tas aštrumas tik pirktų kebabų arba geriausiu atveju čili pomodorų padažo, kur aštru, tai tik šiek tiek, išimkite visų pipiriukų sėklytes ir membranas.
Išimant sėklas ir pjaustant pipirą būtinai dėvėkite pirštines, ar bent jau tą ranka, kuria laikote pipirus, apmaukite paprasčiausiu celofaniniu maišeliu. Pipirai, kokios bebūtų jaunystės, tikrai labai pikti, surizikavę pjaustyti plikom rankom, paskui gailėsis gerą pusę dienos.
Svogūnus, česnaką nulupame ir supjaustome plonais griežinėliais.
Verdame marinatą:
Mūsų parduotuvėse, paprastas paprasčiausias actas – 9 proc. todėl turime jį atsiskiesti iki 5 proc. stiprumo. Imame šiek tiek daugiau nei pusę stiklinės acto ir atskiedžiame jį su vandeniu, iki pilnos stiklinės, arba paprasčiau pasakius – skiedžiame su vandeniu beveik per pusę.
Skiestą actą pilame į puodą, ten pat dedame raudonėlį, lauro lapus, druską, cukrų. Užkaičiame ir šildome maišydami tol, kol ištirpsta druska ir cukrus. Atvėsiname.
Marinatą pilame ant pjaustytų pipirų, svogūnų ir česnakų. Indą uždengiame, paliekame šaldytuve parai, kad pribręstų ir dingtų acto kvapas.
Vėliau marinuotus svogūnus ar pipirus (ir pipirus) geriausia laikyti šaldytuve, taip jie išstovi, kol nelieka nei vieno vienintelio…
Skanaus! Neprarykit liežuvio!
Idėja: čia.
Naminius makaronus pasigaminti, kaip ir duoną namie išsikepti, rodos nežmoniškai sudėtinga, o realybėje – paprasčiau nebūna. Tiesą pasakius, su naminiais makaronais, kaip ir su namine duona, aš užaugau. Dažnai vakarienei valgydavom pienišką, mamos gamintų makaronų, sriubą. Na, labai puikiais tų makaronų nepavadinčiau, tiesiog tokie buvo tuomečiai receptai, ir šiandien galima rasti senosiose knygose, anų laikų proporcijas (turiu mintyje kiaušinių ir miltų santykį).
Šiai dienai, turiu nuostabių, šviežių naminių makaronų receptą. Receptas universalus, tinka visų rūšių makaronams, viskas priklauso tik nuo supjaustymo.
Pati darau makaronus lazanijai, daugiau naudoju pirktus – džiovintus, vis teisinuosi, kad neturiu makaronų darymo aparato ir vis žadu jį isigyti. Planai planais, bet kai reikia kepti lazaniją, tuomet labai puikiai pasidaro makaronai su kočėlu. Kodėl lazanijai? Jei norit skanios lazanijos su pirktais džiovintais jos neišsikepsit, nepykit, kas mano kitaip, tiesiog čia jau kalbu iš patirties, ne vieno karto ir ne vienos rūšies makaronų išbandymo. Valgyt galima ir su džiovintais, bet jei norit tokios lazanijos, TOKIOS skanios, reikia arba naminių arba bent jau šviežių pirktų.
Pasidaryt namuose makaronus nėra ką.
Svarbios tik pora taisyklių:
miltai turi būti aukščiausios kokybės, naudoti reikia tuos, kurie skirti tortams ir pyragams, pas mus jie žymimi 405 D.
būtina gerai išminkyti, kad susidarytų glitimas ir makaronai nebūtų ištežę.
Nemažai lazanijai (vidutinei) makaronų lakštams
Reikės:
300 g. miltų
3 L dydžio kiaušinių arba 6 trynių.
Proporcija elementari: 100 g. miltų – 1 kiaušinis arba 2 tryniai.
Gaminame:
Suberiame miltus į dubenį. Kiaušinius mušame į dubenėlį ir paplakame, kol jie lieka vienalyčiai.
Miltų dubenyje pasidarome duobutę, pilame išplaktus kiaušinius ir pradedame minkyti. Minkome nuoširdžiai, ilgai. Svarbu gerai išminkyti, kad tešla liktų vienalytė. Labai paprasta matyti, kada užtenka minkyti. Tešla tiesiog nebelimpa prie rankų. Tai ir yra ženklas, kad užtenka.
Šis procesas ilgokas (jei turit maišymo kombainą, gana greitas) jei minkote rankomis užtruksite apie 15 min. bet juk tai- malonumas!
Išminkytą tešlą suvyniojame į maistinę plevelę ir dedame pusvalandžiui į šaldytuvą. Palaikykit būtinai, tešla subęsta, lieka minkštesnė, lengviau kočiojama.
Toliau viskas paprasta, imam tešlos gabaliuką ir kočiojame. Jei tešlą gerai išminkėte nereikės miltuoti paviršiaus ant kurio kočiosite. Jei matote, kad reikia – pamiltuokite.
Iškočiojame plonai, kaip tik galime, kažkur 1 – 1,5 mm storio.
Supjaustome tokia forma, kokia norime. Norime – lazanijos lakštais, jei norime – kaspinėliais, juostelėmis ar pan., žiūrint kokį patiekalą gaminame.
Pasigaminus šviežius makaronus juos galima ir sudžiovinti ir užšaldyti. Geriau – užšaldyti, išėmus juos tiesiai į puodą ir puikiai išverda.
Skanaus!
Idėja: J. Oliver knyga „Gimęs gaminti“.
