Tiesą pasakius – knygos dvi. Kristina Sabaliauskaitė parašė du tomus, abi šios knygos dalys yra gavę apdovanojimus:  I dalis – 2009 m. Metų knyga ir Jurgos Ivanauskaitės premija, II dalis apdovanota Šv. Kristoforo apdovanojimas „Už Vilniaus atspindžius literatūroje“. Apdovanojimai apdovanojimais, jų irgi veltui nedalina, o knygos  – nuostabios, neralios!  Jei mylit savo kraštą, jei domitės savo šalies istorija,  jei  jei jumyse  dar neužgeso pilietiškumo dvasia, šiomis knygomis būsit nustebinti ir sužavėti.

Žinau, kad knygos autorė – tinklaraštininkė, žurnalistė, menotyrininkė, dr. Kristina Sabaliauskaitė, niekų nerašo. Skaičiau, kad studijuodama Baroko dailės istoriją nemažai laiko praleido Lietuvos ir Europos archyvuose prie XVII amžiaus istorinių šaltinių – laiškų, memuarų, testamentų, raštų, aprašų, iš kurių, pasak jos, „tiesiog veržėsi ano meto aistros, konfliktai, likimai ir istorijos, kurių nesugalvotų nė lakiausia fantazija.“ (Citata). Bet knygų turinys pranoko bet kokias fantazijas.

Rašydama, kad pirmoji knyga sužavės mylinčius meilės istorijas, žavingas, nebanalias su detektyvo elementais, būčiau banali. Jei parašyčiau, kad antra knyga mėgstantiems karą ir klasikinę literatūrą šia tema (pvz. L.  Tolstojaus „Karas ir taika“) būčiau dar banalesnė.

Mane sužavejo ne tik didikų meilės ir kančios istorijos. Mane sužavėjo Vilniaus istorija, Lietuvos istorija, kuri persipina Vilniaus bazilisko personažu. Nesu vilnietė, gal dėl to apie jį sužinojau tik iš šių knygų.  O jūs žinote, kas yra Vilniaus baziliskas?  nežinote?  Skaitykit Silva Rerum!

Dar skaitydama Silva Rerum I dalį, jau žinojau – būtinai, apie knygose aprašomus laikotarpius (1659 – 1667 m.  ir 1700 – 1710 m.) skaitysiu Lietuvos istorijoje (turiu seną gerą A. Šapokos „Lietuvos istoriją“). Nors mokykloje turėjau nuostabią istorijos mokytoją, pamenu kaip mylėjom ją visa klasė, mylėjom už sugebėjimą sudominti, linkėjimai Mirandai Nargėlienei iš Rokiškio rajono Obelių gimnazijos!, šiandien nedaug pamenu iš Lietuvos istorijos, todėl pasiimiau A. Šapokos istoriją ir skaičiau, ir skaitydama apie 1655 m.  karą su Maskva, laikiau špygas, kad tik K. Sabaliauskaitė (kvaila tikėtis) būtų išgalvojusi, kad 1655 m. Vilnius buvo sudegintas. Kaip skaudu buvo, kad tai ne autorės fantazija, tai tikra tiesa, tai buvo pirmas kartas Lietuvos istorijoje, kai priešas užimė sostinę. Miestas, kuris buvo tuo metu turtingas ir gražus, išplėštas ir sudegęs gaisre, kuris truko 17 dienų.

Ilgai ir daug galėčiau pasakoti Lietuvos istorijos ir romano sąsajas, jei ir neskaitysit musų šalies istorijos iš naujo, skaitykit romanus ir žavėkitės, žavėkitės kiekvienam patinkančiais ir tinkančiais dalykais, kas meilės, kas  karo, kas maro ar bazilisko istorijomis. Abejingų, tikiu – neliks…..

Tiesa, dabar turiu svajonę – aplankyti Vilnių su ekskursija „Vilnius K. Sabaliauskaitės romane „Silva rerum“ ! Noriu, labai, labai, labai!

Sekmadienį mano tėveliai šventė rubinines vestuves. Didelė šventė, labai graži, kartu praleista 40 metų! Dar kartą juos apkabinu šia proga. Labai smagu, šiai šventei kepiau pyragą. Citrininį pyragą – labai gražų, labai skanų. Darbo nemažai, bet atsiperka. Šį pyragą seniai buvau nusižiūrėjusi, juo lab, kad sausainiai kiekvieną kartą primindavo, kad laukia savo eilės, laukia nesulaukia.

Seniai nužiūrėtas receptas, labai žavėjo baltymų kepure, pamenu, kai prieš daug daug metų atgal, tokias kepures išmokę kepti – dėdavom ant visų pyragų, smagųs eksperimentiniai laikai buvo.  Kai kas tokius keptus baltymus vadina morengų kepurėmis, na ne visai sutinku, nes iki morengo baltymas neiškepa (nesudžiūna), tad vadinkim baltymų kepure.

Kepti reikia trim etpais, bet kaip minėjau, vargas tikrai atsiperka, kada virtuvėj neatsipirko vargas?

Receptą iš kassuvalgyti,  redagavau, atsižvelgama į komentuotojų nesėkmes. Imiau produktus redamasi savo patirtimi ir šia rekomendacija.

Reikės:

Sausainių pagrindui:

270 g. sausainių (naudojau „Selga“),

100 g. sviesto arba margarino.

Citrininiam sluoksniui:

3 kiaušinių trynių,

1 kiaušinio,

2 VŠ krakmolo,

125 ml laimo citrinų sulčių (4 – 5 laimo citrinos),

2 laimo citrinų žievelių,

1 indelio kondensuoto pieno.

Baltymų kepurei:

4 kiaušinių baltymai,

5 dideli dideli VŠ cukraus pudros,

2 VŠ krakmolo.

Gaminame:

Sausainius susmulkiname iki smėlio. Sausainių smėlį sumaišome su tirpintu sviestu.

Kepimo formą (manoji 23 cm skersmens) išklojame folija, suberiame sausainių masę ją išlyginame ir gerai supauspaudžiame, kad neliktų oro tarpų. Labai tinka puodukas ar stiklinė, ar kitas daiktas, kuriuo galima patogiai paspausti. Paviršius turi būti lygus, toks kaip nuotraukoje.

Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 10 min.

Atvėsiname.

Kondensuotą pieną supilame į indą, ten pat dedame trynius, kiaušinį, pilame citrinų sultis, sudedame krakmolą. Viską gerai išmaišome (labai gerai su plakikliu, ar kombainu). Tarkuojame citrinų žievelę. Išmaišome. Masė lieka gana tiršta.

Masę supilame ant sausainių pagrindo.

Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 26 min., kol lieka sausa ir pūslėta.

Pravėsiname.

Plakame kiaušinių baltymus iki stangrumo, pirmo stangrumo. Dedame po šaukštą cukraus pudros sumaišytos su krakmolu ir plakame, kol sudedame visą cukraus pudrą. Baltymų masė turi likti labai stangri.

Baltymų kepurę sudedame ant citrininio sluoksnio, padarome bangeles.

Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 2o min., kol baltymai lieka gražiai rusvi.

Atvėsiname, jei atvėsusį pyragą  keletą valandų palaikysite šaldytuve, jis bus dar nuostabesnis.

Skanaus!

Šiuos vištienos blynelius  kepti išmokė, tuometinė bendradarbė, prieš gerų 20 metų, o kai norėjau pasigirti, kad moku kepti labai skanius blynelius, paaiškėjo, kad mano krikšto mama kepa juos nuo jaunų dienų. Vat ir pasimaivyk… Man regis, moka kas antras tokius blynukus, man jie patinka, nes greita, paprasta pagaminti. Tiesa, turi dar vieną gerą savybę šie blyneliai, jei tešla pastovi per naktį – būna dar skanesni. Taigi tinka ir greitai vakarienei, ir dar greitesniems pietums.

Reikės:

2 vištienos file gabaliukų,

2 kiaušinių,

2 didelių didelių VŠ krakmolo,

2 didelių didelių VŠ česnakinio padažo (arba majonezo ir kelių skirtelių smulkintų česnako),

druskos, pipirų, saldžios paprikos miltelių,

saujos smulkintų krapų,

aliejaus kepimui.

Gaminame:

Višieną supjaustome kuo smulkiau.

Mušame kiaušinius, dedame krakmolą, česnakinį padažą (naudojau Heinz be konservantų), gardiname druska, pipirais, paprikos milteliais ir krapais.

Viską išmaišome.

Kepame su šlakeliu aliejaus.

Kepame vidutinėje kaitroje, formuojant nedidelius blynelius, kol gražiai parausta.

Jei tešla pastovės kelias valandas arba per naktį, blyneliai dėl to, bus tik skanesni.

Valgome vienus, su daržovių salotomis, su bulvėmis ar ryžiais, su kuo sugalvojame.

Skanaus!

Šis žiedinių kopūstų kepimo būdas – senas mamos receptas, bet toks geras, kad į užmaršties stalčių nenukeliavo. Čia tik vienas iš kepimo būdų, sakyčiau  – klasikinis. Man labai patinka.  Tinka visur, kaip nuostabus užkandis, kaip garnyras. Valgome vienus, su padažais, su salotomis ir kaip tik sugalvojame.

Reikės:

1 gūžės žiedinio kopūsto,

3 VŠ maltų džiuvėsėlių,

galabėlio sviesto kepimui (jokiu būdu ne aliejaus),

druskos,

tarkuoto parmezano (labai tinka ir Džiugas).

Gaminame:

Kopūstui nupjauname kotą, žiedynus išskirstome, nuplauname.

Apverdame pasūdytame vandenyje ~ 2 min. (Palaukiam kol užverda ir tada imam skaičiuoti 2 min.)

Nupilam vandenį ir gerai nugariname, kitaip ne keps, o – virs.

Į keptuvę dedame gabalėlį sviesto, išlydome. Sudedame apvirtus žiedinius kopūstus. Pakepame, kol gražiai parausta.

Barstome džiuvėsėlius, išmaišome ir dar minutėlę pakepame. Jei reikia dedame dar sviesto.

Barstome tarkuotu Džiugu ir patiekiame.

Skanaus!

Šį kartą mama nudžiugino nuostbiu margu keksu. Minkštučiu, kvepiančiu, trisluoksniu!

Reikės:

5 kiaušinių,

200 g. cukraus,

380 g. miltų,

130 ml vandens,

250 ml aliejaus,

2 VŠ kakavos,

1 pakelio kepimo miltelių,

vanilės esencijos,

aguonų,

Glaistui:

150 g. cukraus pudros,

3 VŠ citrinos sulčių,

4 VŠ vandens.

Pabarstams:

šokolado drožlių.

Gaminame:

Trynius išplakame su cukrumi iki putų.

Vandenį pašildome iki kūno temperatūros ir supilame į trynių plakinį. Supilame aliejų. Gerai išmaišome.

Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir supilame į masę.

Baltymus išplakame iki standumo ir atsargiai sumaišome su visa mase.

Tešlą padalijame į tris dalis.

Į vieną dedame – kakavą. Į kitą – aguonų. Į trečią – vanilės esencijos.

Riebalais patepame skardą ir sluoksniuojame keksą: dedame kelis šaukštus rudos masės, kelis šaukštus aguonų masės, kelis šaukštus vanilinės ir taip kol sudedame visą tešlą.

Kepame iki 170 laipsnių įkaitintoje orkaitėje ~ 50 – 60 min.

Atvėsusį keksą apliejame glajumi sumaišytu iš  nurodytų  produktų. Barstome tarkuotu šokoladu.

Skanaus!

 Idėja: Žurnalas „Moters savaitgalio virtuvė“  2008 m. Nr. 3 (48).