Antras būdas nerealiai skaniai paruošti šparagus. Šitaip pakeptas pupeles mano brangusis tiesiog dievina, tik va pastoviai jas ruošiant namie vyksta derybos, iki kokio laipsnio pakepinti pupeles. Nes maniškis jas valgo kone sudegusias, o aš taip negaliu, juk tai šparagų gadinimas. Tai va taip ir deramės, kol šiek tiek vis tiek pupelės paskrunda ir taip kiekvieną kartą….

Reikės:

Šviežių šparaginių pupelių (nukarpyti abu galiukus),

didelio svogūno galvos (smulkinto)

sviesto,

maltų džiuvėsių,

druskos,

Džiugo ar kokio kito mėgstamo sūrio.

Gaminame:

Šis būdas panašus į pirmąjį variantą, bet kiek kitoks.

Šparagines pupeles nuplauname, nukarpome galiukus.

Sudedame nuvalytas pupeles į puodą, užpilame šaltu vandeniu, pasūdome ir verdame, kol suminkštėja arba kitaip tariant išverdame.

Į keptuvę sudedame smulkintą svogūną, lašą aliejaus ir gerą gabalą sviesto. Ant mažos kaitros sv0gūną pakapiname, kol jis lieka skaidrus ir minkštas.

Sudedame virtas šparagines pupeles, išmaišome ir ant vidutinės kaitros pakepame, kol šparagai lengvai paskrunda.

Dedame kelis VŠ (2-3) maltų džiuvėsėlių, jei reikia dar šiek tiek sviesto, išmaišome ir dar šiek tiek pakepame.

Valgome užbarstę mėgiamo fermentinio ar kito sūrio. Galima su pomidorų padažu. Galima valgyti vienas, su dešrele ar kita mėsa jei daržovės neatrodo rimtu maistu.

Skanaus!

Šis patiekalas tai nuostabus dalykas vasarą ir jam prilygsta tik kepti žiediniai kopūstai. Vasarą toks valgis – dieviškas. Kas gali būti skaniau už šviežias daržoves? Visokių konservuotų ir mėsiškų patiekalų prikertam žiemą, o vasara tikra palaima su uogomis, daržovėmis  kaip ruduo su dievo dovana – grybais.

Šis keptų šparaginių pupelių receptas ir vėl –  mano mamos, bet tai nėra kaži koks jau ten jos autentiškas receptas. Manau, kad daug lietuvių šeimų kepa šparagines pupeles, kai sutikau savo gyvenimo žmogų jo mama irgi kepė šparagus, tik be džiuvėsėlių, na o Džiugas tai jau mano priedas. Taip ir keičiasi receptas kiekviena karta prideda ką nors savo, štai ir viskas.

Reikės:

Šviežių šparaginių pupelių (nukarpyti abu galiukus),

sviesto,

maltų džiuvėsių,

druskos,

Džiugo ar kokio kito mėgstamo sūrio.

Gaminame:

Šparaginėms pupelėms nukarpome galiukus ir jas nuplauname.

Užpilame šaltu vandeniu, beriame druskos ir verdame, kol pupelės beveik išverda. Visai išvirti nereikia.

Apvirtas pupeles dedame į keptuvę, dedame sviesto, negailime ir pakepame pupeles vartydami, kol jos visai iškepa.

Barstome gausiai gausiai maltais džiuvėsėliais ir dar pridedame jei reikia sviesto. Kepame, kol šiek tiek, lengvai skrusteli.

Iškeptas barstome Džiugu ar kitu mėgiamu sūriu ir mėgaujamės.

Skanaus!

Prieš gerų 20 metų panašus kepsnys buvo mamos – šventinis, pamenu, kaip įspūdingai atrodydavo įnešta deganti (užpilta spiritu ir uždegta), tokių kepsnių, didžiulė lėkštė. Paskui šis receptas liko tiesiog dar vienu būdu valgyti nenuobodžiai, o taip pat lengvai ir greitai (nežiūrint į kepimo trukmę) paruošti pietus ar vakarienę. Žinoma, pirminis variantas nuo mėsos gabaliukų kito iki faršo kotletukų ir šiai dienai tiesiog panaudojau faršo dešreles. Daržoves taip pt galima naudoti pačias įvairiausias, šiam receptukui sudėjau, ką turejau po ranka. Labai tinka žiediniai kopūstai, paprika, žalieji žirneliai, pomidorai ir tt.

Šis variantas labai labai paprastas, bet labai skanus, daržovės, jau nekalbu apie mėsytę, būna tiesiog nuostabios, nuostabios….

Reikės:

8 faršo dešrelių,

3 bulvių,

1 didelės morkos,

šparaginių pupelių naudojau šaldytas (arba tokių daržovių kurių turite),

4 VŠ alyvuogių aliejaus,

druskos,

pipirų ir kitų mėgstamų prieskonių,

folijos

Gaminame:

Bulves, morkas  supjaustome nedideliais gabalėliais. Visas daržoves kurias dėsime prie dešrelių pasiruošiame, nuplauname, susmulkiname ir pan.

Imame filijos lakštą (šiek tiek didesnį už didelę lėkštę) ir jo vidurį dedame: faršo dešreles, bulves, morkas, šparagines pupeles.

Daržoves pabarstome druska, pipirais ir užpilame šaukštą alyvuogių aliejaus. Folijos kraštus suimame į vidurį ir sandariai užspaudžiame.

Kepsnius dedame į skardą, šauname į iki 180 – 200 laipsnių įkaitintą orkaitę. Kepa apie 20 – 30 min. gali ir ilgiau, priklauso nuo to, kaip gausiai visko pridėsite, tad patarimas po 20 min. pažiūrėti, kaip kepa.

Baigiant kepti labai tiktų ant  kepsnio viršaus (atsukus foliją) užberti tarkuoto fermentinio sūrio.

Skanaus!

Mamos, kurios turi mažų vaikų, žino, koks galvos skausmas yra sriuba. Lengviau, kai randi vaiko mėgstamą, bet juk reikia ir įvairovės, o ir ta mėgstama neilgai būna. Tada vėl viskas iš naujo….  Ši sriuba paprasta, gal todėl mažoji ją labai mėgsta. Jei kuriai mamai pravers, bus smagu. O gal kai kam tiesiog bus idėja ar priminimas seniai pamirštai sriubai.

(daugiau…)