Faršo dešrelės su daržovėmis, keptos folijoje arba kaip neužsibūti virtuvėje…

Prieš gerų 20 metų panašus kepsnys buvo mamos – šventinis, pamenu, kaip įspūdingai atrodydavo įnešta deganti (užpilta spiritu ir uždegta), tokių kepsnių, didžiulė lėkštė. Paskui šis receptas liko tiesiog dar vienu būdu valgyti nenuobodžiai, o taip pat lengvai ir greitai (nežiūrint į kepimo trukmę) paruošti pietus ar vakarienę. Žinoma, pirminis variantas nuo mėsos gabaliukų kito iki faršo kotletukų ir šiai dienai tiesiog panaudojau faršo dešreles. Daržoves taip pt galima naudoti pačias įvairiausias, šiam receptukui sudėjau, ką turejau po ranka. Labai tinka žiediniai kopūstai, paprika, žalieji žirneliai, pomidorai ir tt.

Šis variantas labai labai paprastas, bet labai skanus, daržovės, jau nekalbu apie mėsytę, būna tiesiog nuostabios, nuostabios….

Reikės:

8 faršo dešrelių,

3 bulvių,

1 didelės morkos,

šparaginių pupelių naudojau šaldytas (arba tokių daržovių kurių turite),

4 VŠ alyvuogių aliejaus,

druskos,

pipirų ir kitų mėgstamų prieskonių,

folijos

Gaminame:

Bulves, morkas  supjaustome nedideliais gabalėliais. Visas daržoves kurias dėsime prie dešrelių pasiruošiame, nuplauname, susmulkiname ir pan.

Imame filijos lakštą (šiek tiek didesnį už didelę lėkštę) ir jo vidurį dedame: faršo dešreles, bulves, morkas, šparagines pupeles.

Daržoves pabarstome druska, pipirais ir užpilame šaukštą alyvuogių aliejaus. Folijos kraštus suimame į vidurį ir sandariai užspaudžiame.

Kepsnius dedame į skardą, šauname į iki 180 – 200 laipsnių įkaitintą orkaitę. Kepa apie 20 – 30 min. gali ir ilgiau, priklauso nuo to, kaip gausiai visko pridėsite, tad patarimas po 20 min. pažiūrėti, kaip kepa.

Baigiant kepti labai tiktų ant  kepsnio viršaus (atsukus foliją) užberti tarkuoto fermentinio sūrio.

Skanaus!

 

 

 

Kiaulienos karbonadas arba kepsnys „Jūratė“ …

Šis kepsnys – „Jūrate“ tapo netikėtai.  Man ruošiant vakarienę vyras klausinėjo – kas čia bus ?. Kai paaiškinau, kad tai: „senas mamos patiekalas, seniai tokio nedariau“, pamatęs pjaustomą batoną rėžė: tai čia tas, kur „Maximoj“ stovi, nežinau, gal ir skanus, bet, kad labai jau negražus – „Jūratė“. Tiesą pasakius, vos nemečiau visko, taip nukrito ūpas, tai ką jau ir nevalgys? Ir kokia dar Jūratė?  Nežinau, ar tai tikrai parduotuvinė Juratė, bet senas mamos, kepto kiaulienos karbonado receptas,  tai jau tikrai…

Gerai tai, kad viską vainikavo pats kritikas, paragavęs nusprendė: labai skanus, o vaizdas – normalus (čia suprask gerai)…. Turiu pridurti, kad tai sotus kepsnys, nes batonas suteikia papildomo sotumo, o jei dar patiekiate su daržovėmis, tai vienos „Jūratės“ vienam valgytojui per akis. O mėgstantiems aštriai – primenu,  harissa (kas nežino: žiūrėti čia) – čia pats tas.

Reikės:

~ 500 g. kiaulienos nugarinės,

3 kiaušinių,

svogūno galvos,

batono (kuo senesnis tuo geriau),

druskos, piprių,

2 VŠ vorčesterio padažo,

maltos paprikos, maltos kalendros, raudonėlio (arba kitų jūsų mėgstamų prieskonių),

alyvuogių aliejaus kepimui

Gaminame:

Kiaulienos nugarinę supjaustome plonais gabalėliais ir pamušame kita peilio puse. Ruošiame mėsos mirkalą arba marinatą: kiaušinius paplakame iki vientisumo. Į kiaušinių plakinį tarkuojame, smulkia tarka, svogūno galvą, barstome pipirus, druską, pilame vorčesterio padažą, dedame prieskonius. Viską gerai išmaišome. Mėsos gabaliukus sudedame į kiaušinių plakinį ir kol pjaustome batoną, mėsa pasimarinuos. Jei turim laiko, galim palaikyt ir ilgiau.

Pjaustome batoną. Kol neturėjau duonos peilio, kiaulienos karbonado tokiu būdu nekepiau, vien dėl batono pjaustymo. Šiandien dienai seną batoną gauti sunku, o paprastu peiliu, smulkiai supjaustyt šviežią batoną – sunku. Galima, aišku, tik man jei supjaustyta stambiau, jau – negražu, ką ten negražu, tikra katastrofa  – sakyčiau (ko gero atrodo kaip tas „Jūratė“). Taigi, supjaustome batoną smulkiais kvadratėliais. Kuo smulkiau – tuo gražiau ir skaniau.

Karbonadus pamirkome kiaušinių plakinyje, dedame į dubenį su batono kvadratėliais, paspaudžiame, apverčiame ir vėl paspaudžiame, kad batono kubeliai priliptų prie mėsos.

Dedame į įkaitintą keptuvę su alyvuogių aliejumi ir vidutinėje kaitroje kepame, kol batono kubeliai gražiai parausta. Nesudeginkit batono, bus ir negražu ir neskanu.

Skanaus!

Kiaulienos šonkauliukai troškinti paprastai arba kai nėra nuotaikos trintis virtuvėje…

Reikės:

~ 0,6 kg. kiaulienos šonkauliukų,

5 bulvių,

svogūno galvelės,

2- 4 česnako skiltelių,

2 VŠ alyvuogių aliejaus,

1 VŠ raudono vyno acto,

3 VŠ pomidorų padažo,

1 VŠ gartyčių,

druskos,

pipirų,

lauro lapo,

šalto vandens.

Gaminame:

Šonkauliukus nuplauname, bulves nuskutame. Šonkauliukus dedame į kepimo indą, pabarstome druska, pipirais, bulves perpjauname pusiau arba į 4 dalis ir dedame prie šonkauliuku į kepimo indą. Ten pat dedame pusę svogūno galvos, išdėliojame česnako skilteles. Pilame alyvuogių aliejaus, vyno acto, pomidorų padažo, garstyčių. Dedame lauro lapą. Viską užpilame šaltu vandeniu, kad apsemtų šonkauliukus. Kepimo indą uždengiame. Kepame orkaitėje  200 laipsnių temperatūroje ~ 2 val. Patiekdami šonkauliukus ir bulves užpilkite skysčiu iš kepimo indo.

Skanaus!

 

Kotletukai – greiti, minkšti, sultingi…

Greiti, paprasti ir minkštučiai. Nereikia troškinti. Paprasta, neįmantru – kasdienis kotletukas…

Reikės:

500 g. mėgstamo faršo arba  250 g. kiaulienos ir 250 g.  jautienos faršo,

200 g. batono be plutos (jei labai tingisi galima ir su plutele),

200 ml pieno,

didelis svogūnas,

druskos, pipirų, mėgstamų prieskonių maltai mėsai,

aliejaus kepimui.

Gaminame:

Batoną išmirkome piene, sutriname iki vienalytės masės ir visą gautą masę supilame į faršą.  Smulkia (bulvių) tarka tarkuojame svogūną (galima ir smulkiai supjaustyti, tiesiog tarkuotas svogūnas kotletams suteikia sultingumo), sukrečiame į kotletų masę. Dedame druskos, pipirų, prieskonių ir viską gerai išmaišome. Jei turite laiko ir noro padaužykite kotletų masę į stalą. Tai suteiks kotletukams purumo.

Formuojame kotletukus ir kepame vidutinėjė kaitroje.

Skanaus!

Balandėliai kitaip arba balandėliai, kai šeima nemėgsta kopūsto…

Kai pamačiau bloge pas Iloną „Tinginių balandėlius“ kaip mat gryžau į vaikystę. Panašius virdavo mano mama, tik jos balandėliai buvo ne tinginių, tiesiog mes su tėčiu nemėgom kopūsto lapų. Tad virdavo mums balandėlius kitaip.. Šiandien viriau miksą iš mamos ir Ilonos balandėlių.

Reikės:

8 bulvių,

5 nedidelių arba 2 didesnių morkų,

1 1/5 svogūno (pusantro),

800 g. mėgstamo faršo (naudojau jautienos – kiaulienos)

100 g. virtų ryžių,

200 g. tarkuoto kopūsto,

3 kiaušinių,

2 VŠ majonezo,

2 VŠ krakmolo,

druskos, pipirų,

aliejaus kepimui,

1 VŠ miltų,

1 VŠ grietinės

Gaminame:

Kopūstą  sutarkuojame ir būtinai nuplikome verdančiu vandeniu, palaukiame kol pravės ir nuspaudžiame – kitaip bus aitru. Faršą sumaišome su kiaušiniais, majonezu, krakmolu. Dedame druskos, pipirų, virtus ryžius ir smulkiai tarkuotą nuplikytą kopūstą (mano mama jį deda smulkiai pjaustytą) išmaišome. Patarkuojame su smulkia tarka pusę galvelės svogūno. Išmaišome.  Darome nedidelius kotletukus ir apkepame su alyvuogių aliejumi. Iškepti nereikia, tik apkepti.

Bulves ir morkas nuskutame, supjaustome ir sudedame į puodą.

Ant jų sudedame apkeptus balandėlius.

Pripilame vandens, tik kad apsemtų bulves (balandėliai troškinsis garuose). Pasūdome vandenį, kuriame virs bulvės. Verdame, kol išverda bulvės. Nusunkiame (jei darysime padažiuką -į kitą indą) ir nugariname, kad puode neliktų vandens.

Jei norite- galite pasidaryti padažiuką. Su šlakeliu aliejaus pakepiname smulkintą svogūno galvą, dedame šaukštą miltų ir užpilame tuo skysčiu, kuriame virė bulvės ir balandėliai. Jei reikia paskaniname prieskoniais ar prieskoninėmis žolelėmis. Padažą galima pagardinti šaukštu grietinės.

Skanaus!

 Ilonos „Tinginių balandėliai“