Mano daržininkės – balkoninkės patirtis tęsiasi. Sakyčiau, visai neblogai tęsiasi, žemuogės dera, nors jau ir baigia savo derlių, prieskoninės žolelės auga, kai kurios net žydi (peraugo, nespėjau sunaudot), ir smagiausia – mezga ir agurkai, ir pomidorai. Agurkus sėjau paprastus, daržo, trumpavaisius, bet panašu, kad jiems nė motais, kad jie ne darže, o vargsta augdami mano balkone. Na, ne taip jau ir vargsta (palengvindami jų dalią trejetą pirmųjų jau suvalgėm, beje – nemažų) sprendžiant iš to, kaip mezga.
O pomidorai visai gerai jautėsi iki šios savaitės, žydėjo, žydėjo…
ir… žiūriu lapai, kažkie geltonoki…juodoki… darosi neramu, tiek pomidoriukų, o patį vaismedį matyt užpuolė liga… Gelbėkit!!!! Gal kas žinot, kas tai, ir kaip su tuo kovot ?!
Beje, liga puolė tik vieną rūšį, kiti, kaip juos vadinu žemuoginiais pomidorais (sugebėjau neišsaugot veislės pavadinimo) laikosi puikiai, ir nors mažiukai, dera ne ką mažiau.
Pabaigai negaliu nepasigirti, mano brangusis turi blogą įprotį – rūko, rūko balkone, ir žinoma pastebi tai, ko aš, nerukydama nepastebiu. Pirmas pamatė šikšnosparnių šeimyną, mus džiuginančią jau ne vienus metus, žiemą pasakojo matęs lapę, buvo išjuoktas iki tol, kol pati neįsitikinau, na o praeitą mėnesį pranešė, kad po balkonu (vidury miesto) gyvena ežiukų šeima. Bent jau vėlai vakare atpukši pasibūt…
Nuotrauka baisi, nufotografuota tamsoj, ieškant kaltininko, bėgau, skubėjau, nes ežiukai irgi greiti, vos spėjau pagaut akimirką.