Salotos „Jūra“

Kadaise žiūrėjau kažkokią laidą, kurioje kalbino Krašto apsaugos ministrę Rasą Juknevičienę. Ministrė pasakojo, kaip gamina salotas „Jūra“. Man taip patiko, kad tas salotas tuoj pat išbandžiau ir jos dabar mano mėgstamiausios, kviesdama svečius būtinai ruošiu šias salotas, kas valgė, tas gyrė. Paprasta, greita ir kaip skanu! Vakar buvusius svečius taip pat jomis vaišinau, tik nufotografuot pasikuklinau, o vėliau jau nebuvo ką, nekalbant apie tai, kad salotas reikėjo pildyt.

Reikės:

krevečių (sūryme),

vėžių uodegėlių (sūryme),

svogūnų galvų, pjaustytų griežinėliais,

agurkų, pjaustytų griežinėliais,

paprikos, pjaustytos šiaudelais,

alyvuogių,

alyvuogių aliejaus,

smulkintų krapų,

citrinos,

citrininių žuvies prieskonių („Santa Marija“),

salotų lapų puošimui.

Gaminame:

Salotų lapus nuplautus ir išdžiovintus išdėliojame lėkštėje.

Ant jų dėliojame agurkų griežinėlius, iš griežinėlių galima padaryt kryžių.

Agurkų kryžiaus kampuose sudėt 4 krūveles krevečių ir vėžių uodegėlių.

Viršuje dėlioti svogūnų griežinėlius, alyvuoges, paprikų šiaudelius.

Viską barstome smulkintais krapais, citrininiais žuvies prieskoniais.

Viską apšlakstome negailėdami citrinos sultimis, pašlakstome alyvuogių aliejumi.

Jei turėsi laiko, palaikysite salotas nors pusvalandį, daržovės ir vežiagyviai pasimarinuos, bus pasakiškai skanu.

Skanaus!

Kukurūzų burbuolės

Su kukurūzų burbuolėmis susipažinau, daugiau nei prieš dešimt metų, anytos namuose. Ten visi buvo pamišę dėl burbuolių. Negaliu sakyt, kad man nepatiko, bet kad nesužavėjo tai jau tikrai. Skonis geras, bet patys kukurūzai buvo kieti, nors virdavo ne vieną valandą. Laikui bėgant supratau,  kad  pašariniai kukurūzai kitaip ir neišverda. Vėliau pradėjau ieškoti, kur galima nusipirkt maistinių kukurūzų, tuo pačiu ieškojau ir receptų. Kai Nida šiemet parašė, kaip paruošti kukurūzų burbuoles negalėjau tverti džiaugsmu ir parduotuvėje radusi burbuolių būtiniausiai nusipirkau.

Perkant kukurūzų burbuoles svarbu, kad jos nebūtų išluptos, patys kukurūzai nebūtų susiraukšlėję, tai reiškia, kad drėgmė iš jų išgaravusi, labai didelių burbuolių irgi nereikia pirkti. Didelės dažniausiai būna pernokę ir kukurūzai būna miltingi, drėgmės mažai, kietoki.

Šiuo būdu virti kukurūzai labai skanūs ir karšti su druska ir sviestu, su laimo sultimis ir druska. Skanūs karšti, ne mažiau skanūs ir šalti. Ateityje būtinai išbandysiu keptus kukurūzus ir kt.

Reikės:

kukurūzų burbuolių,

cukraus, druskos, sviesto, laimo citrinos.

Gaminame:

Kukurūzų burbuoles nulupame.

Į puodą pripilame vandens, tiek kad burbuolės būtų apsemtos, pačių burbuolių nesudedame!

Vandenį užverdame, galima įberti šaukštelį cukraus, taip pabrėšime kukurūzų saldumą.

Į verdantį vandenį sudedame burbuoles.

Sudėjus burbuoles ir užvirus vandeniui kukurūzus verdame 3 – 4 min. Trumpai, valgomų ilgiau virti nereikia! Vandens jokiu būdu nesūdyti!  Druska kietina kukurūzus.

Po 3 – 4 min. ištraukiame burbuoles, nusausiname.

Valgome karštas pasibarstant druska ir patepant sviesto gabaliuku. Man sviestas tiko nežmoniškai gerai.

Dar galima užsispausti laimo sulčių ir pasibarstyti druska. Taip pat skanu, o su sviestu –  nepaprastai.

Skanaus!

Želė apelsinų skiltelėse pagal Beatą

Artėjančiam krikšto dukros gimtadieniui ieškojau kažko nekasdieniško. Beatos knygoje  „Metai Beatos virtuvėje“ seniai buvau nužiūrėjus želę apelsinuose, tik vis nebuvo progos. Štai proga ir yra. Išbandžiau, vaizdas tai nerealus, fantastiškas, net pranoko lūkesčius. Dabar lieka tikėtis, kad vakare sužavėtas bus ir krikšto dukriukas.

Pasigamint nėra paprasčiau, apelsinus išskobti, jei jie gerai sunokę taip pat lengva. Iš likusio minkštimo dariau apelsininį šerbetą apie kurį jau rašiau anksčiau, tai gavosi keli desertai vienu metu. Galima minkštimą tiesiog suvalgyt, arba išsispaust sultis.

Dar vienas svarbus niuansas, rodos smulkmena, bet labai svarbi. Žėlė turėtų būti ryškios spalvos, naudojau paprastą Dr. Qetker vyšnių želę, pradėjusi pilstyti į apelsinų puseles pamačiau, kad spalva blyški, vaizdas buvo prastas. Laimei prisiminiau turinti maistinių dažų. Va tada viskas sužibo kitomis spalvomis. Tai želę arba reikia daryti iš sulčių, arba spalvinti maistiniais dažais.

Reikės:

6 didesnių apelsinų,

2 pakelių želės ( iš pakelio želės paruošiama 500 ml),

maistinių dažų.

Gaminame:

Apelsinus gerai nuplauname. Perpjauname pusiau, išskobiame minkštimą.

Pagal instrukciją pasigaminame želė, jei trūksta spalvos, spalviname maistiniais dažais.

Paruoštą želė supistome į apelsinų puseles.

Padedame į šaldytuvą sustingti.

Sustingus želei, apelsinų puselėms nupjaustome žieveles kur tuščia, nėra želės. Apelsinų puseles supjaustome skiltelėmis.

Skanaus!

Virtų bulvių bandelės arba virtų bulvių cepelinai kitaip…

Užtikau „Lašelyje medaus“ tokį receptėlį. Sudomino, darau panašias bandeles, tik iš žalių bulvių tarkių. Nusprenžiau išsivirt, juolab, kad vakarienei paruošt minčių neturėjau. Būna taip, galvoj nei mažiausios mintelės, nei mažiausio įkvėpimo. Ir štai, paprasta, greita vakarienė, net virtų bulvių neturėjau, vistiek ganėtinai greitai gavosi. Patiko bandėlės, lengvos, sočios. Patenkinta šlamštė visa šeima. Prie bandelių, padariau savo mėsėdžiams kepinto faršo ir svogūnų padažą su grietine. Maniškis įvertino – čia, kaip virtų bulvių cepelinai, tik viskas atskirai.

Reikės:

virtų bulvių,

krakmolo,

kiaušinio,

druskos.

Gaminame:

Virtas bulves sugrūdame, kaip bulvių košei. Virtas bulves reikia gerai nugarinti, kad liktų kuo sausesnės, tik tada sugrūsti.

Bulvių masę dubenyje suspaudžiame, pirštu padalijame į 4 dalis. Vieną dalį išimame, ją uždedame ant kitų dalių.

Į likusią tuščią vietą beriame krakmolo. Beriame tiek, kad susilygintų su kitomis dalimis. Išminkome.

Mušame kiaušinį, jei verdant bulvių nesūdėme dedame druskos ir vėl gerai išminkome.

Formuojame nedideles bandeles.

Bandeles sudedame į verdantį vandenį ir kai iškyla dar kelias minutes paverdame.

Valgome su kuo mėgstame: grietine, spirgučiais, uogiene ar kaip tik kas sugalvoja.

Skanaus!

Viščiukų kepenėlės keptos su daržovėmis

Aną dieną vaikščiodama po parduotuvę užmačiau vištienos kepenėles. Užsinorėjau, nors tu ką. Taigi šiandien pietums – viščiukų kepenėlės. Skanu ir galima sakyt, greita pasigamint. Tik šiandien viskas buvo kiek kitaip. Planavau kepenėles su daug keptų daržovių, o gavosi – kepenėlės su šiek tiek daržovių. Taip jau išėjo, kad neplanuotai anksčiau pietų parlėkė brangusis, kuris neturėjo laiko laukt ką tik pradėtų gamint pietų, lyg to būtų negana, mažoji užsireikalavo valgyti tūks plyš dabar. Tai teko panaudoti ką tik iškeptas daržoves alkaniesiems, greituoju sugalvota pietų alternatyva. Ką gi kepenėlės – vakarienei…

Reikės:

vištienos kepenėlių (jei šaldytos – atšildytų),

morkų,

svogūnų,

saldžiosios paprikos,

krapų,

miltų,

grietinės ar grietinėlės,

druskos,

pipirų,

aliejaus kepimui.

Gaminame:

Vištienos kepenėles nuplauname, jei turime laiko numirkome. Barstome jas druska, pipirais.

Morkas sutarkuojame burokine tarka, svogūnus ir papriką smulkiais gabalėliais. Krapus pasmulkiname.uvesti

Morkas, svogūnus ir papriką pakepiname su šlakeliu aliejaus, kol suminkštėja. Baigus kepti barstome krapus, druską, pipirus. Iškepusias daržoves išimame į kitą indą.

Daržovių reiktų daug, kuo daugiau tuos skaniau. Kadangi mano šeima jas suvalgė nespėjus panaudoti, šį kartą jų mažai, o šiaip reiktų nepagailėti.

Beriame gerą gerą saują miltų į lėkštę, miltuose gerai apvoliojame kepenėles ir kepame keptuvėje, vidutinėje kaitroje, aliejuje, apverčiant.

Kepenėles gerai apkepti, jei mėgstat lengvai paskrudinti. Baigiant kepti sudedame keptas daržoves ir šiek tiek dar pakepame.

Sudedame grietinėlę ar grietinę ir viską dar minutėlę pašildome, kol užverda.

Skanaus!