Mama dejuoja, kad reikia bulves suvalgyt, dygsta. Tai ką, imam  tas bulves ir naikinam.

Šios bandelės labai tinka, kai visi tradiciniai bulvių patiekalai jau pabodę. Mano mama tokias buvinių tarkių bandeles verda. Čia kitas būdas, pridedam varškės ir kepam orkaitėje. Skanu ir net labai.

Reikės:

2 kg. bulvių,

2 pakelių (po 180 g.) varškės,

druskos,

aliejus skardai tepti.

Padažui:

morkos,

svogūno galvos,

200 g. faršo,

sviesto,

grietinės,

alyvuogių aliejaus,

druskos,

pipirų, krapų.

Gaminame:

Bulves nuskutam, nuplaunam, sutarkuojam smulkia tarka (arba kombainu) ir nusunkiam. Į tarkius dedame varškę, pasūdome ir gerai išminkome,  kol lieka vientisa masė. Iš jos formuojame bandeles (apvalias, viršus ir apačia paplojam, kad būtų kokio 1 cm storio), dedame į riebalais suteptą skardą ir kepame orkaitėje 30 – 40 min. 200 laipsnių temperatūroje. Gerai būtų kepimoo metu apversti, kad vienodai paskrustų abi pusės.

Padažą:

Svogūną smulkiai supjaustome, morką sutarkuojame ir pakepiname su keliais šaukštais alyvuogių aliejaus. Daržovėms baigiant kepti sudedame faršą ir padidiname kaitrą iki maksimumo, kad faršas keptų, nesiskirtų vanduo. Faršui iškepus gardiname druska, pipirais, krapais, dedame gabalėlį sviesto ir pilame grietinės. Paverdame, kol grietinė beveik užvirs.

Iškepusias bandeles užpilame gausiai padažu ir valgome arba šiek tiek luktelim. Luktelim, kad paskrudusios vietos pravėstų ir apskrudukai būtų minkštesni.

Skanaus!

Idėja: žurnalas „Darbštuolė“ tema „Bulvių valgiai“ 2009m.

 Šią sriubą mano mažoji kemša pilna burna ir dar prideda mmm.. oh… mhmm… Ir viskas dėl dviejų dalykų: perlinių kruopų – jos mėgstamiausios ir džiuvėsėlių (krutoniukų), šituos kemša su viskuo: vienus, su sriuba, su obuoliu…

Reikės:

1 L vištienos sultinio, jei nėra keičiame sultinio kubeliais,

saujos mirkytų perlinių kruopų (galima ir nemirkytų, tik virti reiks ilgiau),

galelio poro baltosios dalies,

2 bulvių,

morkos,

druskos, krapų,

saujos džiuvėsėlių (krutonų).

Gaminame:

Bulves, morkas, porą nuplauname, supjaustome ir sudedame  į verdantį vištienos sultinį. Ten pat dedame perlines kruopas. Verdame, kol daržovės ir kruopos išverda. Gardiname druska, pipirais ir krapais.

Patiekiame su lašeliu grietinės ir krutoniukais, kas nežino kaip juos daryt žiūrim čia.

Skanaus!

Jei galvojat, kad rašant tinklaraštį maisto gaminimo tema, dienų dienas nieko nedarau, tik gaminu gaminu ir tuo džiaugiuosi, tai prašau, taip negalvokit…. Toli gražu, realybė kiek kitokia. Taip aš gaminu, ir  kasdien, bet dažnai ir spjaučiau tokiai kasdienybei į veidą, drybsočiau ant sofos ir skaityčiau, skaityčiau… Cha!

O realybė tokia: valgyt darau, namus tvarkau, gėlės auginu, darbas irgi ant nosies (mažajai tuoj darželis), dar ir sportuoju  (jezau, kas dien!), o skaitau ? Kada skaitau? Kai miega mažoji …. dažniausiai, arba kai užeina, trijų raidžių visiem gerai žinomas moteriškas periodas, tada pūtuoju, keikiu visą pasaulį, tuo pačiu ir moterišką lemtį ir spjovusi į viską – skaitau. O kada dar?  Net juokas ima pačiai, kada viską spėju? Ir spėju ir nespėju, kaip ir visos mamos…

Taip ir užsistovi knygos lentynoje, taip sąrašas „must read“ vis ilgyn ir ilgyn. Vis tik randu laiko, o dar, kai mano brangusis, dovanoja knygų, kurios mano sąraše “must have“, tada skaitau naktimis.

Taip nutiko ir su Gregory David Roberts „Šantaramas“. Negaliu! Žmonės, negaliu tylėt! Jei mėgstat knygas būtinai skaitykit. Kodėl?

Pirma, tai knyga autobiografija, oj, ir dar kokia biografija… paskutinį kartą panašus įspūdis liko tik po Balio Sruogos „Dievų miško“. Su „Dievų mišku“ aš užaugau, subrendau (taip sakau, nes šią knygą skaičiau visais amžiaus tarpsniais ir beveik žinau mintinai). Su „Dievų mišku“ pažinau žmogiškąją kančia – lengvu būdu- skaitymo (ačiū Dievui, karų mano metais nėra, tikiuosi ir nebus). „Šantaramas“ turi tik dalelę viso šito. Bendra viena – lengvai – apie sunkius, skaudžius dalykus.

„Šantaramas“ kur kas platesnis, ši knyga, tai geras pažintinis vadovas apie Indijos kultūrą, žmones, klases. Ši knygą, geras vadovas, apie žmogaus paieškas atsakymo į klausimą, kas yra gėris ir blogis absoliučiąja prasme.

Tai knyga rašyta vyro. Vyro, tėvo, mylimojo, meilužio ir nusikaltėlio.  Pasaulis vyro akimis, žmogiška kančia vyro akimis, žmonės, žmoniškumas, laimė, meilė, draugai, draugystė, pinigai, turtai, prasmė….. viskas labai vyrišku požiūriu, moterys taip nerašo, ir gerai, kad nerašo, nebūtų tada šios knygos…

Aj… turbūt jums nusibodo… trumpai būtų taip: nesvarbu apie kokią šalį ši knyga, kokius žmones ir kokią kultūrą. Tiesiog perskaitę šią knygą, kitą, lygiavertę rasit sunkiai, visos atrodys prastos, ne lygis, pigios ir neįdomios.

Sėkmės Jums, jei skaitysit šią knygą ir vietom norėsit žliumbti, žinokit, tas vyras, rašytojas, nusikaltėlis (tikrąja prasme) sužądino pačius žmogiškiausius, giliai glūdinčius jausmus, nepasiduokit, gyvenimas tęsiasi!

Ieškau geros knygos toliau! Jei žinot, siūlykit. Skaitėt „Šantaramą“ ? Patiko? Nepatiko? Parašykit, lauksiu komentarų!!!

Pagarbiai, ciliukas.

Taip jau sutapo, kad kaip tik ruošiausi pablogint po ką tik perskaitytos knygos, ji tokia nuostabi, kad nepasidalint įspūdžiu būtų nuodėmė ir štai, randu tokį dalyką, kaip knygų iššūkis. Super! Keliu rankas už ir kviečiu prisidėti.

Tik gal pradžiai apie viską iš eilės.

Pirma apie knygų iššūkį. Imkit ir pasiskaitykit, kas tai- patys: čia.

Greitai perkračiau savo knygų lentyną, suradau sąžinę graužiančias knygas ir  mano „must read“  knygų sąrašas toks:

1. Lars Saabye Chistensen „Įbrolis“, 2005 Alma littera

2. John Irving „Vandens metodas“, 2009 Alma Littera

3. J.R. R. Tolkien „Hurino vaikai“, 2008 Alma Littera

4. Peter Hoeg „Panelės Smilos sniego jausmas, 2007  Tyto Alba

5. Jacqueline Susann „Kiekvieną naktį, Džozefina!“, 2006 Alma Littera

6. Andre Salmon „Aistringas Modiljanio gyvenimas“, 2006 Gimtasis žodis

7. Mika Waltari “ Mirties angelas“, 2008 Tyto alba,

8. Witold Gombrowicz „Pornografija“, 2007 MSG

9. Thoms Mann „Juozapas maitintojas“, 2007 MSG

10. Bohumil Hrabal „Pernelyg triukšminga vienatvė“, 2007 MSG

11. Kobo Abe „Moteris smėlynuose“, 2007 MSG

12. Elias Canetti „Apakimas“, 2007 MSG

ir 2 alternatyvios knygos:

1. Juozas Erlickas „Pavadinimas“, 2007 MSG

2. Jaroslav Hašek „Šauniojo kareivio šveiko nuotykiai pasauliniame kare“, 2006 Tyto Alba

Laiko turiu mažai, bet tikiuosi spėti.

Po cezario salotų, šitos mano mylimiausios, na su jomis dar galėtų varžytis  svogūnų laiškų salotos,bet apie jas kitą kartą…

Reikės:

galvos žiedinių kopūstų,

4 pomidorų,

šviežių svogūnų su laiškais ryšelio,

grietinės arba jogurtinės grietinės,

0,5  AŠ citrinos rūgštelės,

druskos, pipirų, krapų.

Gaminame:

Pomidorus supjaustome kubeliais, svogūnų galveles plonais griežinėliais, laiškus nedideliais kvadrateliais.

Svarbiausia – žiedinį kopūstą išskirstome žiedynais, nuplauname ir numirkome ~ 0,5 val. citrinos rūgštele parūgštintame vandenyje. Taip nuimamas kopūstui būdingas aitrumas.

Viską sumaišome, užpilame keliais šaukštais grietinės, barstome prieskonius.

Skanaus!