Šveičiamasis – anticeliulitinis muilas su kavos tirščiais arba nerealus dalykas, kas supranta…

 Ilgai ruošiausi ir prisiruošiau. Viriau muilą pati. Neseniai dukrai už ramų manęs laukimą vaistinėje įteikė žurnaliuką,reklaminį žinoma. Ten buvo namuose gaminto muilo receptukas. Visokių buvau prisikaičiusi, bet šis man pasirodė paprastas ir priimtinas. Prisipirkau vaikiško muilo be priedų, jautriai odai, kavos tirščių man prigamina kavos aparatas, neturint išgėrus pilkytą kavą  (be cukraus) irgi tinka ir puoliau gamint.

Viriau muilą jau tris kartus ir nors dar iki galo muilas neišdžiūvo, kai pamačiau, koks čia super dalykas, o kai vakar išbandžiau – dabar virsiu vėl ir dar, juo lab, kad tuoj Kalėdos, o tokia dovana, tikiuosi, pradžiugins mano drauges.

Muilas su kavos tirščiais superinis dalykas, taip gerai nušveičia odą, kad kempinei paskui nėra ką ir veikti. Dar patogu tuo, kad jei naudoji kavos tirščius tai paskui jų prisitaško pilna vonia, o su muilu viskas lieka ant kūno. Kas žino kokius stebuklus daro kava (kovoje su celiulitu, ne tik esamu, bet ir prevenciškai), tai turbūt žino, bet priminsiu, kad tokiu muilu arba kavos tirščiais reikia įtrinti odą, kol ši užkaista. Rezultatas tikrai bus, žinoma ne po vieno naudojimo.

Muilą pasigaminti galima kokį tik norim: su kava, su žolelių užpilais, pienu, medumi, levandomis, linų sėmenimis ir tt…

Karštą vandenį keičiau liepdžiedžių užpilu (1 AŠ liepžiedžių susmulkinau ir užpyliau 150 ml vandens), liepžiedžiai daro odą stangresne. Bandžiau virti muilą su pienu ir medumi. Eksperimentavau kiek skysčių galima supilti, jei padaugini – muilas lieka koše, geriau nepadauginti. Skysčių geriau mažiau negu daugiau. Taip pat dauguma rekomenduoja muilą virti inde įstatytame į indą su verdančiu vandeniu. Nieko panašaus, per mažai kaitros ir muilas nesilydo, tada gelbėji pildamas skysčius ir pabaiga viena – darbas veltui, o gaminys keliauja tiesiu keliu į šiukšlyną.

Reikės:

1 gabalėlio vaikiško muilo (90 g.),

2 VŠ organinio alyvuogių aliejaus arba alyvu ogių kauliukų ar tiesiog tyro alyvuogių aliejaus,

iki 100 ml karšto liepžiedžių užpilo arba karšto virinto vandens,

kavos tirščių,

formos kur pilsime išvirusį muilą,

aliejaus formelėms ištepti.

Gaminame:

Vaikišką muilą sutarkuojame kuo smulkiau, paskutinį kartą tarkavau su morkų tarka – liuks, taip geriausia.

Pasiruošiame formas kur pilsime muilą, džiūdamas muilas traukiasi, tad mažų (išbandžiau) nedarykite geriau didelis ir paskui supjaustyti. Formas ar formą ištepame aliejumi.

Išsiverdame liepžiedžių ar kitokių žolelių užpilą, paliekame pritraukti uždengtą.

Sutarkuotą muilą supilame į puodą (puodą imiau patį prasčiausią kokį turėjau , girdėjau aliuminiai netinka), pilame paruoštą žolelių užpilą (nepadauginkit skysčių), viską išmaišome.

Verdame šią masę nedidelėje kaitroje, mano viryklė elektrinė, tai antru numeriu pažymėta kaitra, jei permaža kaitra – muilas nesilydys, jei per didelė – degs.

Muilą stengiamės vis pamaišyti, užtrunka viskas  iki 20 min. Maišome ir laukiame, kada muilas pradės lydytis ir pasidarys minkštas, purus panašus į pyrago tešlą.

Baigus virti muilą puodą nukeliame nuo viryklės ir supilame aliejų. Muilą vėl gerai išmaišome iki vienalytės masės.

Sudedame kavos tirščius, vėl gerai išmaišome ir muilą sudedame į paruoštas formas.

Muilą su formomis dedame valandai subręsti į šaldytuvą.

Muilą išimame iš formų ir paliekame džiūti. Kas dien reikia apversti kita puse arba džiovinti ant grotelių.

Maži gabaliukai išdžiuvo per tris dienas, dideli gali užtrukti iki 2 savaičių.

Sėkmės!

Nuostabios pomidorų ir juodos duonos skrebučių salotos

Nuostabios nuostabiausios salotos. Lengvos, gaivos ir sočios. Super super. Musu šeimai ypač patiko nauja padažo sudėtinė dalis – kapareliai. Jie ten labai tinka. Šiaip jau, salotos su tokio tipo padažu – užpilu, musų šeimoje mėgstamiausios. Kai tik ruošiu salotas su aliejinio pagrindo užpilu vis prisimenu vyro papasakotą istoriją. Kartą, kai vyras su broliu buvo dar visai vaikai, močiutė juos nusivežė paviešėti į Maskvą. Maskviškė teta pavaišino pomidorų salotomis su aliejumi. Vyras su broliu iki ašarų susigraudino pamatę, kad ant pomidorų nėra grietinės. Taigi abu sutartinai pareiškę, kad salotos be grietinės –  ne salotos, apsiverkę išsireikalavo, kad teta salotas užpiltų grietine…. Linksma istorija, nėra ką ir sakyt. Vat ir man, kas kartą ruošiant salotas juokas kirba krūtinėje, vis tos grietinės paieškos prajuokina. Taigi ir šiandien šios salotos tiks tiems, kas grietinės salotose neieško.

Reikės:

Užpilui:

6 VŠ tyro alyvuogių aliejaus,

3 VŠ balzaminio acto,

3 AŠ kaprėlių,

1 skiltelės česnako,

1/2 AŠ druskos.

Skrudintai duonai:

juodos duonos,

1 – 3 VŠ tyro alyvuogių aliejaus,

druskos,

1 skiltelės česnako.

Salotoms:

4 – 5 pomidorų,

šviežiai maltų pipirų,

šviežio baziliko lapelių.

Gaminame:

Duonos džiuvėsėlius:

Juodą duoną supjaustome nedideliais, plonais gabalėliais.

Į kelis VŠ alyvuogių aliejaus spaudžiame česnako skiltelę, beriame truputį druskos.Viską išmaišome.

Į skardą tiesiame kepimo popierių, ant jo beriame smulkintą duoną. Duoniukus aptaškome, aplaistome, patepame aliejaus ir česnako mišiniu.

Duoniukus kepame iki 180 – 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, kol gražiai parausta. Kepimo metu galima pamaišyti, krestelti skardą ar panašiai.

Kartais nesinori labai „smirdėti“ česnaku, tuomet duoną smulkiai supjaustau ir nelaistau aliejumi su česnaku, o pabarstau druska ir česnako milteliais. Pakepinu irgi trumpiau, kad duoniukai nebūtų kieti.

Šie skrebučiai tokie skanūs, kad kiekvieną kartą jų prikepus nemažai, kitą dieną jau nė kvapo nebūna.

Užpilą :

Į indą pilame tyrą alyvuogių aliejų, beriame kaparėlius, spaudžiame česnako skiltelę. Viską gerai patriname su šaukštu. Pilame balzamiko actą, druską. Viską gerai išmaišome.

Salotas:

Stambiai supjaustome pomidorus, užberiame džiovintos duonos skrebučius. Pilame salotų užpilą. Viską sumaišome. Gardiname šviežiai grūstais pipirais, smulkintais bazilikų lapeliais.

Skanaus!

Idėja: žurnalas „Virtuvė Nuo…Iki..“ Nr. 11 (41), 2012.

Ispaniška vakarienė

Tiesą pasakius, nežinau kiek šiame patiekale Ispanijos. Gal tik aitrioji paprika. Šiaip šį patiekalą mačiau aną dieną per televizorių. Eidama pro televizorių užmačiau, kad vyras ekrane ruošiasi kepti ispaniškus pusryčius berods, tikrai nepamenu dabar tiksliai. Į skardą sudėliojo šoninės gabalėlius, užmušė kiaušinį ir pabarstė smulkinta aitriąja paprika. Kai reikėjo labai greitos vakarienės man puikiai tiko ši idėja. Neturėjau šoninės, keičiau kepto faršo gabalėliais. Skanu ir kaip greita!

2 asmenų vakarienei reikės:

rukytos šoninės juostelių arba kepto kiaulienos kumpio faršo gabalėlių (faršą sumaišome su druska, pipirais ir pakepame nedideliais gabalėliais, „tipo“ kotletukais),

4 – 6 kiaušinių,

aitriosios paprikos,

kalendros lapelių, druskos, pipirų.

Gaminame:

Skardą ištiesiame kepimo popieriumi.

Ant kepimo popieriaus išdėliojame šoninės ar faršo gabalėlius.

Ant mėsos mušame kiaušinius.

Kiaušinius apiberiame smulkiai supjaustyta aitriąja paprika.

Kepame orkaitėje įkaitintoje iki 180 laipsnių, 15 min.

Skanaus !

 

Bulvių ir moliūgo blynai

Labai geri blynai, lengvi, purūs. Vaikams ypatingai patinka ir tinka. Mažoji raitė net ausys linko. Paprasta, greita ir skanu.

Reikės:

bulvių,

moliūgo tiek pat kiek ir bulvių arba mažiau,

miltų,

kiaušinių,

druskos,

aliejaus.

Gaminame:

Bulves ir moliūgą sutrakuojame bulvių tarka arba kombainu.

Mušame kiaušinį ar kelis, priklauso nuo bulvių – moliūgo tarkių kiekio. Jei daugiau – pora kiaušinių, jei mažiau dėkite vieną.

Viską išmaišome dedame miltų, kad tešla būtų mažų blynelių tešlos tirštumo.

Beriame druskos ir šaukštą aliejaus. Išmaišome.

Kepame keptuvėje, įkaitintame aliejuje.

Skanu su grietine, rūgpieniu, uogiene, varške ar tiesiog vieni.

Skanaus!

Idėja nužiūrėta iš čia.

Bulvių ir moliūgo apkepas arba kugelis…

Nuostabi daržovė tas moliūgas. O kugelis su moliūgu nuostabus, su šeima nusprendėme, kad gal net skanesnis už vien bulvinį. Idėją nužiūrėjau iš Vilmos, visa kita nėra svarbu, dėti galima ką įprastai dedame kepdami bulvių apkepą. Jokių proporcijų kepant apkepą nėra. Tiesa bulvių dalis gal turėtų būti didesnė už moliūgo, galima ir per pusę. Pieno dedame nuo trupučio iki kiek norime. Mano mama visai nededa, aš dedu ir dedu nusižiūrėjus nuo anytos daug. Pilu pieną po riebalų, žiūriu, kad masė būtu skystoka. Taip kugelis būna labai minkštas, purus beveik šaukštu kabinamas. Mano šeima tokį dievina, o ypač kai kugelis iškepa čenakinėse.

Reikės:

Bulvių,

moliūgo,

rukytos kiaulienos šoninės, spirgučių arba ką mėgstate (nereikėtų pagailėti, kuo daugiau tuo skaniau),

pieno,

svogūno galvos,

druskos.

Gaminame:

Bulvių tarka arba kombainu sutarkuojame bulves, moliūgą ir svogūną.

Šoninę supjaustome smulkiais gabalėliais ir pakepame, kol išsiskiria riebalai ir šiek tiek paskrunda spirgučiai.

Karštus riebalus supilame ant bulvių ir moliūgo tarkių. Išmaišome.

Pieną užviriname. Pilame ant tarkių. Išmaišome.

Dedame druskos, tik nepamirštame, kad šoninė sūdyta.

Masę supilame į riebalais išteptą formą.

Kepame iki 180 – 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, kol iškepa arba maždaug 50 – 60 min.

Valgome su rupgieniu, kefyru, varške ar grietine, kaip kas labiau mėgsta.

Skanaus!