Bulvės fri

Kai mažai laiko, kai nėra jokio noro gamint rimtus patiekalus, kai fantazija po darbų paveda ir šiaip, kai tiesiog norisi…. Nieko nėra paprasčiau ir greičiau, nei pasigaminti skrudintas bulvytes.

Reikės:

Bulvių (kiekis pagal valgančiųjų skaičių),

aliejaus virimui,

druskos (labai tinka citrininė, apie ją rašiau  – čia),

rozmarinų (nebūtinai, bet jei yra tai super!).

Gaminame:

Bulves nuskutame, nuplauname, supjaustome maždaug 0,5 cm pločio juostelėmis.

Supjaustytas bulves gerai nuplauname vandeniu (taip nuplaunamas krakmolas ir virdamos bulvytės nesulimpa).

Nuplautas bulytes nusausiname, ar su popieriniais rankšluosčiais ar paprastais, kaip patogiau.

Į keptuvę ar kitą gilesnį indą pilame aliejų.

Aliejų ikaitiname iki virimo temperatūros (imetame bulvės gabalėlį, kai plaukia ir verda  – aliejus tinkamas virti).

Nusausintas bulves verdame įkaitintame aliejuje, kol gražiai parausta. Jei turime rozmarino, verdant buvytes įmetame jo šakelę, bulvės bus nuostabiai aromatingos.

Išvirusias sudedame ant popierinių rankšluosčių – nuvarviname riebalų perteklių.

Išvirtas bulvytes pabarstome druska, paprasta ar citrinine.

Skanaus!

 

Marmuriniai arba didžkukuliai su varškės tešla…

Vieni iš skaniausių didžkukulių. Kad jau naudojama varškė, tai ir pagamint labai lengva ir greita.  Anytos namuose juos vadina marmuriniais, kol nevirti jie tikrai savo išvaizda primena marmurinius. Esmė ta, kad jie daromi ne vien tik iš bulvių tarkių, bet lygiomis dalimis bulvių tarkių su varške. Puikus derinys, didžkukuliai būna minkšti, varškė nedominuoja. Įdarui galima naudoti grybus, įvairią mėsą.

Reikės:

Didžkukuliams:

8 didelių bulvių,

0,5 kg varškės,

stiklinės krakmolo,

1 kiaušinio,

druskos.

Įdarui:

0,5 kg maltos mėsos,

didelio svogūno,

druskos,

pipirų,

kiaušinio.

Gaminame:

Bulves nuskutame, nuplauname, sutarkuojame bulvine tarka. Tarkius nusunkiame, labai sausai nereikia, turi būti šiek tiek drėgna, minkšta tešla.

Leidžiame nusistovėti krakmolui.

Į nusunktus tarkius sumaišome su krakmolu, varške, kiaušiniu. Viską išminkome, pasūdome. Turi būti minkšta tešla.

Įdarą:

Maltą mėsą sumaišome su kiaušiniu, smulkiai pjaustytu svogūnu, prieskoniais.

Darome didžkukulius, į vidų dedame įdaro.

Verdame didžkukulius pasūdytame vandenyje ~ 20 – 30 min.

Skanu su sviesto ir grietinės ar tik grietinės padažu.

Skanaus!

Cukriniai suktiniai arba sluoksniuotos tešlos sausainiai…

Sluoksniuotą tešlą galima panaudoti visur: bandelėms su įdarais, pyragams, kišams ir visokiems užkandžiams. Apie tai jau rašiau ir anksčiau (čia ir čia, ir čia). Man patinka „Mantingos “ šaldytos sluoksniuotos ir mielinės, ir bemielės tešlos. Nepaprastai skanios ir visada ramu, žinant, ką darytum tas pavyks. Anksčiau suktinukus iš sluoksniuotos tešlos sukdavau paprastai: imi tešlos justelę, patepi vandeniu,pabarstai cukrumi ir susuki į ritinėlį. O štai nužiūrėjau dar vieną būdą – susukti vamzdelius. Super dalykas ir skanu, ir gražu. Kas valgė tas gyrė. Mažoji net pačepsėdama. Iškepiau dvi tešlos pakuotes, dingo kaip mat.

Vamzdeliams sukti naudojau popierinių ranksluosčių likusius vamzdelius, nuo kepimo popieriaus likusį vamzdelį ir susukau folijos. Labiausiai patiko nuo nuo kepimo popieriaus. Dabar neišmetu jei lieka tokių vamzdelių, žinau, kad suktinius kepsiu ir kepsiu. O jei į tuos vamzdelius dar kokio puraus varškės ar grietinėlės kremo, būtų visai super.

Reikės:

sluoksniuotos tešlos (naudojau „Mantingos“ mielinę)

rudo cukraus,

vanilinio cukraus.

Gaminame:

Tešlą paruošiame pagal aprašymą ant pakelio (atšildome, paliekame kiek parašyta).

Tešlą pakočiojame į ilgį, padarome plonesnę  ir ilgesnę.

Supjaustome 2 – 3 cm juostelėmis.

Imame vamzdelius, juos apvyniojame folija  (kokius turime ar nuo popierinių ranksluosčių, ar pasidarome iš folijos, ar likusius nuo kepimo popieriaus ar panašiai) ir juos apsukame spirale sluoksniuota tešlą.

Šie  „vamzdeliai“ tiesiog susukti iš viduje glamžytos folijos.

Jei trumpa juostelė – patepame vandeniu galą, imame kitą prispaudžiame ir vyniojame spirale toliau. Galima ir nelipdyt, bus lengviau nuimt.

Apvyniotą vamzdelį patepame vandeniu ir pabarstome ar pavoliojame rudo ir vanilinio cukraus mišinyje.

Kepame vamzdelius iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, kol gražiai paraus. Kepant naudoju ventiliatorių, neturint reiktų kepti 200 laipsnių orkaitėje.

Nuimt nuo vamzdelių reiks suktinį šiek tiek paspausti, pasukti. Geriausia dar šiltus, kol netrupa.

Skanaus!

Šaltinis: čia.

Totoriški čeburėkai

Savaitgalį išbandžiau dar vieną čeburėkų receptą. Taip pat labai geras, bet to tobulumo, kurio ieškau pritrūkau. Apie tai rašiau anksčiau – čia.  Šitie, gal net skanesni už anuos, bet ir anie labai geri, šiuos vertinčiau stipriu devintuku. Pradžiai šiek tiek gasdino tas miltų plikymas, bet viskas gavosi puikiai. Suvalgėm juos kaip mat, didieji užsigerdami alumi, mažoji tiesiog taip. Kelis likusius čeburėkus su dideliu malonumu sušveitėm kitos dienos ryte. Tikrai buvo tokie pat skanūs.

Tiesa, turi pastabą pati sau ir kitiems, šiame recepte mėsa sumaišoma su kefyru, tam, kad būtų sultinga. Nuostabus dalykas. Iki šiol pildavau vandenį į mėsą, bet tiek sultinio, išvirus čeburėkus, gyvenime nėra buvę. Taip pat pastebėjau, kad kai mėsa su kefyru, prakiuro verdant tik keli čeburėkai, kiti išvirė tyliai tylutėliai, prigaminę viduj skaniausio sultinio. Nuo šiol mėsos įdarą gaminsiu tik taip, kaip šiame recepte.

Reikės:

Tešlai:

250 ml. vandens,

20 g aliejaus,

10 g. druskos,

1 kiaušinio,

80 g miltų plikymui,

3 VŠ degtinės,

480 g miltų (550 D tipo),

aliejaus virimui.

Įdarui:

0,5 kg riebesnės maltos kiaulienos –  jautienos,

1 didelio svogūno,

2 skiltelių česnako,

150 g kefyro,

druskos, pipirų, džiovinto mairūno.

Gaminame:

Tešlą:

Vandenį, druską ir aliejų užverdame.

Užvirus suberiame miltus skirtus plikymui ir greit maišydami išmaišome, kol nelieka gumuliukų.

Paliekame atvėsti.

Atvėsus mušame kiaušinį, gerai išmaišome.

Supilame degtinę, suberiame miltus ir viską gerai išminkome, kol tešla lieka nelipni. Gali užtrukti iki 15 min.

Tešlą suvyniojame į plėvelę ir dedame į šaldytuvą  valandai – subęsti.

Įdarą:

Svogūną ir česnaką smulkiai supjaustome, beriame į mėsą, išmaišome.

Į mėsą pilame kefyrą, beriame druską, pipirus, mairūnus, viską gerai išmaošome.

Čeburėkus:

Tešlą išėmus iš šaldytuvo perminkome. Padalijame į 10 vienodų gabaliukų. Vienas svers ~ 84 g.

Tešlą kočiojame plonai, dedame įdarą ir gerai užspaudžiame kraštus.

Verdame giliame puode ar keptuvėje įkaitintame aliejuje, kol gražiai parausta.

Skanaus!

Idėja: čia.

Kišas su juoda duona arba duonos pyragas pagal Virtuvės mitų griovėjus…

Greitai pagaminamas, nuostabus kišas pagal Virtuvės mitų griovėjus. Paprastas, lengvas puikai tinka mėgstantiems po valgio jaustis lengvai. Skanus ir šiltas, ir šaltas. Vienintelis pakeitimas kurį dariau grietinėlę keičiau pienu.

Reikės:

4 – 5 riekelių juodos duonos (VMG naudojo su grūdais),

kelių saujų apvirtų brokolių (2 -minutes paverdame verdančiame vandenyje),

virtos vištos krūtinėlės,

kelių pievagrybių,

pusės mėlynojo svgūno,

juodų alyvuogių,

5 – 8 vyšninių pomidorų,

9 kiaušinių,

150 ml grietinėlės (keičiau pienu),

šviežių čiobrelių, druskos, pipirų.

Gaminame:

Kiaušinius išplakame su grietinėle ar pienu, dedame čiobrelių, druskos, pipirų.

Kepimo formą ištiesiame kepimo popieriumi.

Beriame juodos duonos kubelių.

Dedame sluoksnį brokolių.

Dedame sluoksnį stambiau pjaustytų pievagrybių.

Dedame sluoksnį šiaudeliais pjaustyto svogūno.

Dedame sluoksnį plėšytos virtos vištos krūtinėlės.

Dedame sluoksnį beriame alyvuogių.

Dedame sluoksnį duonos kubelių.

Supilame kiaušinių ir grietinėlės plakinį.

Dedame sluoksnį brokolių.

Dedame sluoksnį duonos.

Beriame alyvuogių.

Deliojame vyšninius pomidorus.

Kepame kišą 160 laipsnių orkaitėje ~ 60 – 68 minutes. Iškepęs kišas bus tada, jei tikrinsime mediniu pagaliuku, pagaliukas bus sausas.

Labai skanu su šviežių daržovių salotomis.

Skanaus!

1 8 9 10 11 12 54