Šie varškėčiai dar niekada neapvylė. Jei išnaudoju visus resursus mažososios valgiaraštyje, tai čia paskutinis šiaudas. Visada dešimt balų, visada pilna burna ir su malonumu… Tiesą pasakius su malonumu ir aš pati pabaigiu mažiukės lėkštę, jei tik dar kas lieka…

Varškėčiams svarbu viena – nepadauginti miltų, jei jų per daug – varškėčiai liks kieti, kaip puspadis, tada jau jiems tiesus kelias į šiukšlyną, jei miltų per mažai – varškėčiai virsta koše ir vėl – tiesus kelias į šiukšlyną. Reikia aukso vidurio. Dar geras šis patiekalas tuo, kad pasidarius jų daugiau, likusius galima užšaldyti, užšaldyti tokiomis porcijomis, kokias jūsų mažulis ar jau paaugęs cipulis suvalgo. Turint šaldytų paskui dar lengviau, tik vienas, du į puodą ir išvirė!…

Reikės:

180 – 200 g. varškės (naudoju pusriebę),

1 kiaušinio,

1 nubraukto VŠ krakmolo,

1 VŠ manų kruopų,

2 dideliu didelių VŠ miltų + 1 nedidelis VŠ miltų,

žiupsnelio druskos.

Padažui:

grietinės,

sviesto.

Gaminame:

Varškę ištriname su kiaušiniais ir druska.

Beriame krakmolą, manus, miltus. Miltų tiek, kad būtų lengvai minkoma, bet lipni tešla. Jei tešla nelimpa prie rankų – varškėtukai bus kieti. Tad atsargiai su miltais – nepadauginkite. Geriau daugiau pabarstyti ant lentelės.

Paviršių barstome miltais, iš tešlos suformuojame volelį, jį paspaudžiame ir supjaustome norimo storumo (geriausia ~ 1 cm) gabalėliais.

Varškėčius verdame verdančiame, pasūdytame vandenyje. Ne ilgiau kaip 5 min. Geriausia  –  raugauti.

Valgome su grietinės ir sviesto padažu. Padažo negailime.

Skanaus!

Išbandžiau jau ne vieną vaflių receptą, patiko šis. Patys vafliai tokie purūs minkšti, lengvai traškiu paviršiumi. Patiko ir tai, kad nėra labai saldūs. Saldumo užsidėti gali kokio tik nori.

Reikės:

225 g miltų,
1.25 AŠ kepimo miltelių,
žiupsnelio druskos,
2 kiaušinių,
3 VŠ cukraus,
0,25 AŠ vanilinio cukraus,
25 g sviesto,
225  ml pieno.

Gaminame:

Kiaušinių trynius atskiriame nuo baltymų. Baltymus išplakame iki standumo.

Kiaušinių trynius ištriname su cukrumi, druska, vaniliniu cukrumi.

Pilame pieną, išlydytą sviestą.

Miltus persijojame su kepimo milteliais. Supilame į pieno, sviesto ir kiaušinių trynių mišinį, išmaišome.

Atsargiai sudedame išplaktus kiaušinių baltymus. Taip pat atsargiai išmaišome.

Kepame vaflinėje, kol gražiai parausta.

Jei nenorite, kad vafliai suminkštėtų iškeptus sudėkite ant popierinio rankšluosčio.

Skanaus!

Šaltinis: čia.

Skruzdėlynų variantus turiu du. Vienas klasikinis su tešla, kurią reikia gerai padaužyti kočėlu, labai gražus, bet man – mažiau skanus. Antrasis – paprastas, greitas, bet ne toks gražus, užtat koooks skanus! Jei galiu rinktis, renkuosi – pastarąjį. Šį kartą geriausi kritikai buvo vaikai, kurie džiaugėsi „čia tai skainėstas!“, manau, tai viską ir pasako.

Šis skruzdėlyno variantas gimė iš mano darbų mokytojos žagarėlių recepto. Daug metų jį saugau ir turiu pasakyt –  skanesnių žagarėlių nesu radusi iki šiandien. Lakšteliai – plonyčiai, traškūs, tirpstantys burnoje.

Tešlos kiekis priklauso nuo kiaušinių kiekio. Pirma norma: du kiaušiniai, mažas skruzdėlynas,  antra – 4, vidutinis skruzdėlynas, šeši kiaušiniai – didelis skruzdėlynas.

Reikės:

Dideliam skruzdėlynui:

6 kiaušinių,

3 VŠ be kaupo cukraus,

1 AŠ druskos,

miltų tiek, kad būtų lengvai kočiojama tešla,

aliejaus virimui,

degtinės ar spirito ~ porą šaukštų.

Sirupui:

250 g. cukraus,

12 VŠ didelių medaus,

šlakelio vandens.

Gaminame: 

Lakštelius:

Kiaušinius paplakame su cukrumi ir druska, dedame miltų.

Miltų tiek, kad būtų lengvai kočiojama tešla. Dėti po truputį, vis paminkyt, turi būt minkšta, lengvai minkoma, kočiojama ir lipni. Kočiojant reiks vis miltuot ir stalą, ir kočėlą. Svarbu nepridėti daug miltų, kad nebūtų tešla kieta. Man miltų dubenyje visada lieka, minkau ir jei matau, kad užtenka – palieku nesuminkytus.

Iškočioti labai labai plonai, popieriaus plonumo. Supjaustyti norimo dydžio gabaliukais ir virti karštame aliejuje. Į aliejų nepamiršti įpilti degtinės ar spirito.

Jei iškočiojote labai plonai ir tešla ne per kieta – lakšteliai iškart pradės pūstis ir pūslėtis. Virti, kol lengvai parausta. Išverda labai greitai.

Sirupą:

Į puodą supilame cukrų, užpilame vandeniu – nedaug, vos vos, kad tik apsemtų.

Užkaičiame, palaukiame, kol užverda. Vis pamaišome.

Užvirus kaitrą sumažiname. Paliekame virti. Nepamirštame vis pamaišyti. Pradžioje bus daug burbulų, paskui jų mažės, dar vėliau pradės burbuliuoti smulkiais burbuliukais, sirupas darysis skaidrus, tirštės. Sudedame medų ir dar kartą užverdame.

Skruzdėlyną:

Lakštelius dedame sluoksniais ir užpilame sirupu. Pradedame nuo didelių, baigiame mažais lakšteliais. Barstome skruzdėlių – aguonų. Dekoruojame vyšniomis, riešutais ar kaip tik patinka.

Skanaus!

Esu dėkinga savo dukrai už grąžintas kruopas ir košes į racioną.  Perlinių kruopų košė tikrai nepelnytai buvo pamiršta. Nuostabi, soti ir gana greit išverda, vis žadu išbandyti tikrąjį perlinių kruopų košės virimo būdą, bet dėl laiko stokos vis apsiriboju greituoju.

Reikės:

Stiklinės perlinių kruopų,

50 – 100  g. rukytų lašinukų,

2 VŠ aliejaus,

didelės svogūno galvos,

druskos, pipirų, saujelės smulkintų krapų.

Gaminame:

Kruopas gerai nuplauname ir užpilame šaltu vandeniu, paliekame per naktį.

Prieš verdant vandenį nupilame, kruopas nuplauname.

Į puodą pilame 3 stiklines šalto vandens, užverdame,suberiame kruopas. Verdame 5 min. Nukošiame. Kruopas supilame į kitą indą.

Vėl pilame 3 stiklines šviežio vandens,užverdame,suberiame kruopas. Pasūdome, pilame 1 VŠ aliejaus. Verdame ant nedidelės kaitros 20 – 25 min. Per tą laiką turi išgaruoti visas vanduo.

Šiltai apklojame ir paliekame brinkti ~ 15 min. , kol išsikepsime svogūnus ir paspirginsime spirgučius.

Svogūną smulkiai supjaustome, lašinukus supjaustome spirgučiams. Į įkaitintą keptuvę pilame šaukštą aliejaus ir beriame pjaustytus lašinukus. Palaukiame, kol išsiskirs šiek tiek taukų, beriame smulkintą svogūną. Kepiname nedidelėje kaitroje,  pamaišydami, kol svogūnai suminkštėja. Baigiant kepti gardiname saujele smulkintų krapų, pipirais.

Viską supilame į puodą su kruopomis ir gerai išmaišome.

Patiekiame su stikline pieno.

Skanaus!

Idėja: Žurnalas „Darbštuolė“ 2010 spec. numeris.

Varškės apkepas mūsų šeimoje labai mylimas, jau seniai turiu Aurelijos receptą ir jo ištikimai laikausi, nes juo esu patenkinta ir visada –  užtikrinta dėl skonio. Šis receptas, sudomino sudedamąja dalimi – morkomis, labai jau skaniai skambėjo ir gražiai atrodė. Išbandžiau ir nenusivyliau, dabar turiu saviškiam receptui draugą.

Pagaminti paprasta, greita, nieko įmantraus, bet kaip visada  – skanumėlis!

Reikės:

360 g. varškės,

150 g. bulvine tarka tarkuotų morkų,

3 kiaušinių,

3 VŠ cukraus,

4 VŠ manų kruopų,

1 AŠ kepimo miltelių,

0,5 AŠ vanilinio cukraus,

70 g. tirpinto ir atvėsusio sviesto,

žiupsnelio druskos,

saujos razinų (plautų, brinkintų).

Gaminame:

Į indą su varške sudedame kiaušinius, cukrų, druską, vanilinį cukrų ir viską išmaišome su trintuve (blenderiu). Jei trintuvės nėra, tada reiktų gerai pasidarbuoti šaukštu, kad ištrint varškės gumuliukus, tada sudedame visus kitus produktus. Krečiam į kepimo indą išteptą sviestu arba kepimo popieriumi ir kepam ~ 0,5 val. iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.

Mano kepimo forma šį kartą buvo labai smarkiai per didelė apkepo kiekiui, tešlos buvo labai plonai, kepiau trumpiau – 20 min.

Smagi dalis buvo brangiausiojo klausimas prieš valgant:  „ar čia koks nors naujas trisluoksnis apkepas?“

Štai ir viskas, skanaus!

Šaltinis:čia.