Šie varškėčiai dar niekada neapvylė. Jei išnaudoju visus resursus mažososios valgiaraštyje, tai čia paskutinis šiaudas. Visada dešimt balų, visada pilna burna ir su malonumu… Tiesą pasakius su malonumu ir aš pati pabaigiu mažiukės lėkštę, jei tik dar kas lieka…

Varškėčiams svarbu viena – nepadauginti miltų, jei jų per daug – varškėčiai liks kieti, kaip puspadis, tada jau jiems tiesus kelias į šiukšlyną, jei miltų per mažai – varškėčiai virsta koše ir vėl – tiesus kelias į šiukšlyną. Reikia aukso vidurio. Dar geras šis patiekalas tuo, kad pasidarius jų daugiau, likusius galima užšaldyti, užšaldyti tokiomis porcijomis, kokias jūsų mažulis ar jau paaugęs cipulis suvalgo. Turint šaldytų paskui dar lengviau, tik vienas, du į puodą ir išvirė!…

Reikės:

180 – 200 g. varškės (naudoju pusriebę),

1 kiaušinio,

1 nubraukto VŠ krakmolo,

1 VŠ manų kruopų,

2 dideliu didelių VŠ miltų + 1 nedidelis VŠ miltų,

žiupsnelio druskos.

Padažui:

grietinės,

sviesto.

Gaminame:

Varškę ištriname su kiaušiniais ir druska.

Beriame krakmolą, manus, miltus. Miltų tiek, kad būtų lengvai minkoma, bet lipni tešla. Jei tešla nelimpa prie rankų – varškėtukai bus kieti. Tad atsargiai su miltais – nepadauginkite. Geriau daugiau pabarstyti ant lentelės.

Paviršių barstome miltais, iš tešlos suformuojame volelį, jį paspaudžiame ir supjaustome norimo storumo (geriausia ~ 1 cm) gabalėliais.

Varškėčius verdame verdančiame, pasūdytame vandenyje. Ne ilgiau kaip 5 min. Geriausia  –  raugauti.

Valgome su grietinės ir sviesto padažu. Padažo negailime.

Skanaus!

Kai lauke tokia kaitra nesinori nieko, juo labiau gaminti maistą. Norisi tik gulinėti, tingėti ir skaniai gerti, koki nors smoothie pavyzdžiui.  Aną dieną skaitinėdama 7virtienius užtikau čaj receptą.  Taip mane sužavėjo, kad užsimaniau nors tu ką. Sužavėjo, todėl, kad tai tikro indo ruošta arbata, antra  todėl, kad Indija vis dar mano svajonių šalis, trečia – vis dar gyvas knygos „Šantaramas” įspūdis. Žodžiu, visokių priežasčių daug, o žinant tai, kad arbata nėra mėgiamiausias mano gėrimas, vadinasi, sužavėjo labai. Tai šiandien lėkiau į parduotuvę ieškoti granuliuotų arbatžolių (brangiojo žodžiu nepatikėjau, lėkiau pati žiūrėt ar tikrai nepražiopsojo). Neradau… susinervinau, dar neseneniai, pamenu, būdavo. Nežinau kur dingo, na, kad jau recepte parašyta, kad iš bėdos tinka ir lapeliai, naudojau juos.

Fantastiška arbata, tikrai nuostabi, net nežinau, ką gersiu toliau ar šią arbatą ar savo numylėtą latte…

Reikės:

pieno,

vandens,

granuliuotų arbatžolių  (pusės AŠ asmeniui),

cukraus pagal skonį.

Gaminame:

Arbatą verdame puode ar kitame atvire inde.

Vandens ir pieno santykis 1:1 arba 2:1.

Pilame vandenį, pieną, arbatžoles, cukrų į puodą ir lėtai verdame 20 min. Indas turi būti neuždengtas.

Nukošiame.

Mėgaujamės!

Skanaus!

Išbandžiau jau ne vieną vaflių receptą, patiko šis. Patys vafliai tokie purūs minkšti, lengvai traškiu paviršiumi. Patiko ir tai, kad nėra labai saldūs. Saldumo užsidėti gali kokio tik nori.

Reikės:

225 g miltų,
1.25 AŠ kepimo miltelių,
žiupsnelio druskos,
2 kiaušinių,
3 VŠ cukraus,
0,25 AŠ vanilinio cukraus,
25 g sviesto,
225  ml pieno.

Gaminame:

Kiaušinių trynius atskiriame nuo baltymų. Baltymus išplakame iki standumo.

Kiaušinių trynius ištriname su cukrumi, druska, vaniliniu cukrumi.

Pilame pieną, išlydytą sviestą.

Miltus persijojame su kepimo milteliais. Supilame į pieno, sviesto ir kiaušinių trynių mišinį, išmaišome.

Atsargiai sudedame išplaktus kiaušinių baltymus. Taip pat atsargiai išmaišome.

Kepame vaflinėje, kol gražiai parausta.

Jei nenorite, kad vafliai suminkštėtų iškeptus sudėkite ant popierinio rankšluosčio.

Skanaus!

Šaltinis: čia.

Taip jau išėjo, kad vėl bandžiau naują receptą. Šį kartą picą. Saviškiam receptui neturiu priekaištų, jis puikus. Norėjosi kažko naujo. Sudomino, greitas mielinės tešlos paruošimo būdas. Gerai, tai, kad tešlos nereikėjo ilgai kildinti. Pati pica gal ir neprilygsta mano senąjai, bet jei norisi greitai, tai ši tikrai puiki išeitis.

Reikės:

2 stiklinių miltų (stiklinė 200 ml),

2 VŠ aliejaus,

1 VŠ medaus,

65 ml vandens (jei reikia pilti daugiau),

1,5 AŠ sausų mielių,

žiupsnelio druskos,

česnako miltelių.

Gaminame:

Šiltame vandenyje ištirpiname medų ir sausas mieles, palaukiame, kol suputos.

Miltų viduryje padarome duobutę, supilame aliejų, druską, česnako miltelius.

Supilame vandenį su medumi ir mielėmis.

Užminkome minkštą telšlą ir paliekame 5 min. kilti.

Picos pagrindą patepu padažu (žiūrėti čia).

Ant viršaus dėjau: fermentinį sūrį, pieniškas, rūkytas dešreles, pomidorus, svogūną, kaparėlius, marinutus karnišonus.

Skanaus!

Idėja: čia.

Kad jau turėjau iš vakaro virtų bulvių su lupena, nusprendžiau tuo pačiu išmėginti pas aguonėlę nužiūrėtą receptą. Man patiko, labai patiko. Paruošti, jei turi virtų bulvių, užtrunka kelias minutes. Iškepa taip pat labai greit, kiek tam kiaušiniui reikia. Šeimos galva, pasidžiaugė, kad gražiai atrodo, o kad jau jis didelis kiaušinių mylėtojas, tai sakyt, kad patiko, net nereikia…

Reikės:

virtų bulvių su lupena,

kiaušinių,

rukytos kiaulienos šoninės gabalėlio,

Džiugo, druskos, pipirų, smulkintų krapų,

sviesto gabalėlio,

aliejaus formai patepti.

Gaminame:

Bulves geriausia išvirti iš vakaro, bet nieko tokio ir prieš gaminant.

Bulvės viršaus nupjauname tiek, kad patogu būtų išskobti šiek tiek iš vidaus. Vidų barstome druska ir pipirais.

Į bulvės vidų įklojame šoninės juostelę, dedame mažiuką gabalėlį sviesto, įmušame kiaušinį.

Kiaušinį apiberiame druska, pipirais, smulkintais krapais.

Bulves, nupjautus viršelius galima ir išskobtas dalis sudėti į aliejumi išteptą skardą.

Kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, kol kiaušinis iškepa.

Barstome tarkuotu Džiugu ir patiekiame su gausybe daržovių salotų.

Skanaus!