Varškės štrudelis arba kepėjų be stabdžių iššūkis…

Pamačiusi liepos mėnesio kepėjų be stabdžių iššūkį iškarto žinojau, būtinai jį priimsiu. Apie štrudelius buvau girdėjusi ir visai norėjau pabandyti jį iškepti.  Bėgo mėnuo, vėsias dienas keitė vis karštesnės ir noras kepti štrudelį vis mažėjo ir mažėjo… Kol ėmė degti uodega… Laikas privertė susigrąžinti norą kepti štrudelį, gerai, kad tuo pačiu sugrąžino ir vėsius orus.

Šiek tiek prisibijojau to popieriaus plonumo tešlos,  bet viskas pasirodė daug paprasčiau negu galvojau. Labai jau lengva tą tešlą ištampyti, iškočioti, nes ji būna labai minkšta. Labai patiko tas varškės štrudelis mano šeimai, mano brangiausias, kuris višiskai nemėgsta saldumynų įvertino jį „superinis“, mama su tėčiu irgi šveitė, net ausys lapsėjo ir vis linksėjo, kad skanu.

Reikės:

Tešlai:

250 g.miltų,

žiupsnelio druskos,

125 ml drungno vandens,

50 g. lydyto sviesto.

Įdarui:

1 kg varškės (20 % riebumo)-  naudojau 650 g. varškės 9 % riebumo,

100 g razinų,

5-6 VŠ romo,

2 VŠ lydyto  sviesto,

vanilės ankšties,

150 g cukraus,

3 kiaušinių.

Aptepimui:

4-5 VŠ maltų džiūvėsių,

cukraus pudros apibarstymui,

1 VŠ aliejaus tešlai aptepti,

125 g. lydyto sviesto, tepti štrudeliui kepant.

Gaminame:

 Tešlą:

Į miltus supilame druską, sviestą ir vandenį. Užminkome minkštą tešlą. Minkom ir daužom į stalą tešlos gabalą, kol tešla lieka minkštutė. Darbuojamės geras 5 – 10 min. Tešla būna minkšta ir nelipni. Maloni liesti ir minkyti.

Užminkytą tešlą dedame į dubenį nupiltą karštu vandeniu, aptepame aliejumi,  uždengiame  ir paliekame valandai pasibūti ramiai.

Įdarą:

Varškę imiau pusriebę, tad jos tikrai nepalikau nuvarvėti, jau tikrai ten nebuvo kam varvėti.

Razinas nuplauname, užpilame romu ir paliekame valandai.

Į dubenį sudedame: varškę, cukrų, kiaušinius, sviestą. Išskrebentą vanilę iš ankšties. Viską gerai ištriname (naudojausi trintuvu – blenderiu). Pabaigai sudedame rome brinkintas razinas.

Štrudelį:

Ant stalo tiesiame rankšluostį. Ant jo barstome šiek tiek miltų ir iškočiojame stačiakampį. Kuo plonesnį. Orientacinis dydis 30 X 40 cm.

Iškočiojus pakišame rankas (delnais žemyn) ir tampome tešlą iki popieriaus plonumo. Tampiau kol pradėjo šviestis rankšluosčio raštai. Didelis toks stačiakampis gavosi.

Tešlą aptepame lydytu (125 g.) sviestu ir pabarstome maltais džiuvėsiais.

Palikdami nuo kraštų po 2 cm sudedame varškės įdarą.

Rankšluosčio pagalba susukame študelį. Dedame jį į kepimo popieriumi išteptą skardą.

Štrudelį aptepame sviestu.

Kepame iki 175 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, nenaudodami grilio funkcijos, 45 – 50 min. Kepant nuolat aptepti sviestu.

Iškeptą varškės štrudelį apibarstome cukraus pudra.

Valgome karštą su ledais ar plakta grietinėle, nors man nebereikėjo nieko. Skanus dalykas tas štrudelis.  Skaniausias jis man šiek tiek vėstelėjęs, tada atsiveria visu grožiu plonytės tešlos skonis. Štrudelis kepdamas šiek tiek išplero į kraštus. Kažin ar taip ir turi būti?

Skanaus ir ačiū Agnei už iššūkį!

 

Virti varškėčiai vaikams ir jų tėvams…

Šie varškėčiai dar niekada neapvylė. Jei išnaudoju visus resursus mažososios valgiaraštyje, tai čia paskutinis šiaudas. Visada dešimt balų, visada pilna burna ir su malonumu… Tiesą pasakius su malonumu ir aš pati pabaigiu mažiukės lėkštę, jei tik dar kas lieka…

Varškėčiams svarbu viena – nepadauginti miltų, jei jų per daug – varškėčiai liks kieti, kaip puspadis, tada jau jiems tiesus kelias į šiukšlyną, jei miltų per mažai – varškėčiai virsta koše ir vėl – tiesus kelias į šiukšlyną. Reikia aukso vidurio. Dar geras šis patiekalas tuo, kad pasidarius jų daugiau, likusius galima užšaldyti, užšaldyti tokiomis porcijomis, kokias jūsų mažulis ar jau paaugęs cipulis suvalgo. Turint šaldytų paskui dar lengviau, tik vienas, du į puodą ir išvirė!…

Reikės:

180 – 200 g. varškės (naudoju pusriebę),

1 kiaušinio,

1 nubraukto VŠ krakmolo,

1 VŠ manų kruopų,

2 dideliu didelių VŠ miltų + 1 nedidelis VŠ miltų,

žiupsnelio druskos.

Padažui:

grietinės,

sviesto.

Gaminame:

Varškę ištriname su kiaušiniais ir druska.

Beriame krakmolą, manus, miltus. Miltų tiek, kad būtų lengvai minkoma, bet lipni tešla. Jei tešla nelimpa prie rankų – varškėtukai bus kieti. Tad atsargiai su miltais – nepadauginkite. Geriau daugiau pabarstyti ant lentelės.

Paviršių barstome miltais, iš tešlos suformuojame volelį, jį paspaudžiame ir supjaustome norimo storumo (geriausia ~ 1 cm) gabalėliais.

Varškėčius verdame verdančiame, pasūdytame vandenyje. Ne ilgiau kaip 5 min. Geriausia  –  raugauti.

Valgome su grietinės ir sviesto padažu. Padažo negailime.

Skanaus!

Belgiški vafliai

Išbandžiau jau ne vieną vaflių receptą, patiko šis. Patys vafliai tokie purūs minkšti, lengvai traškiu paviršiumi. Patiko ir tai, kad nėra labai saldūs. Saldumo užsidėti gali kokio tik nori.

Reikės:

225 g miltų,
1.25 AŠ kepimo miltelių,
žiupsnelio druskos,
2 kiaušinių,
3 VŠ cukraus,
0,25 AŠ vanilinio cukraus,
25 g sviesto,
225  ml pieno.

Gaminame:

Kiaušinių trynius atskiriame nuo baltymų. Baltymus išplakame iki standumo.

Kiaušinių trynius ištriname su cukrumi, druska, vaniliniu cukrumi.

Pilame pieną, išlydytą sviestą.

Miltus persijojame su kepimo milteliais. Supilame į pieno, sviesto ir kiaušinių trynių mišinį, išmaišome.

Atsargiai sudedame išplaktus kiaušinių baltymus. Taip pat atsargiai išmaišome.

Kepame vaflinėje, kol gražiai parausta.

Jei nenorite, kad vafliai suminkštėtų iškeptus sudėkite ant popierinio rankšluosčio.

Skanaus!

Šaltinis: čia.

 

 

Pica „minutėlė“

Taip jau išėjo, kad vėl bandžiau naują receptą. Šį kartą picą. Saviškiam receptui neturiu priekaištų, jis puikus. Norėjosi kažko naujo. Sudomino, greitas mielinės tešlos paruošimo būdas. Gerai, tai, kad tešlos nereikėjo ilgai kildinti. Pati pica gal ir neprilygsta mano senąjai, bet jei norisi greitai, tai ši tikrai puiki išeitis.

Reikės:

2 stiklinių miltų (stiklinė 200 ml),

2 VŠ aliejaus,

1 VŠ medaus,

65 ml vandens (jei reikia pilti daugiau),

1,5 AŠ sausų mielių,

žiupsnelio druskos,

česnako miltelių.

Gaminame:

Šiltame vandenyje ištirpiname medų ir sausas mieles, palaukiame, kol suputos.

Miltų viduryje padarome duobutę, supilame aliejų, druską, česnako miltelius.

Supilame vandenį su medumi ir mielėmis.

Užminkome minkštą telšlą ir paliekame 5 min. kilti.

Picos pagrindą patepu padažu (žiūrėti čia).

Ant viršaus dėjau: fermentinį sūrį, pieniškas, rūkytas dešreles, pomidorus, svogūną, kaparėlius, marinutus karnišonus.

Skanaus!

Idėja: čia.

Naminis lavašas arba antrasis variantas…

Pagaliau ryžausi išbandyti kitą receptą. Užmačiau skaniam gyvenime ir taip užsinorėjau. Apie pirmąjį variantą jau rašiau. Patiko jis man labai ir vis tik išbandžiau naują. Neapsirikau. Panašūs jie abu, pirmasis turi pranašumą – nereikia kildinti, antrojo pranašumas – pakilusi tešla lieka pasakiškai elastinga, labai lengva kočioti, todėl viskas labai greitai vyksta. Brangiojo nuomone, liekam prie naujojo recepto.

8 nedideliems lavašams reikės:

40 g. lydyto sviesto,

0,5 AŠ druskos

1 AŠ cukraus,

1 AŠ sausų mielių,

300 g. miltų,

~ 100 ml šilto vandens (jei reikia, pilti daugiau).

Gaminame:

Mieles ir cukrų supilame į šiltą vandenį ir palaukiame, kol suputos.

Druską sumaišome su miltais, supilame lydytą sviestą ir mieles. Minkome, kol tešla lieka minkšta ir elastinga.

Tešlą paliekame pakilti.

Pakilusią tešlą padalijame į 8 dalis, kočiojame ant miltuoto paviršiaus. Iškočiojame labai labai plonai. Blyną dedame ant sausos, ne labai karštos keptuvės ir apkepame iš abiejų pusių. Sudedame lavašus vieną ant kito į drėgną, perlenktą pusiau rankšluostį. Taip lavašai bus minkšti ir elastingi.

Valgome su mėgiamu įdaru.  Mums tinka: smulkintas kopūstas, svogūnai, pomidorai, jelapenai, keptos smulkintos vištienos šlaunelių mėsos gabalėliai.

Labai skanu su Ilonos padažu: majonezas, pomidorų padažas, česnakai ar jų milteliai, smulkinti krapai.

Sudėjus įdarą kepti vidutinėje kaitroje, sausoje keptuvėje, paslegiant.

Skanaus!