Visų šventųjų dieną vakare gryždami iš kapinių namo užsukom pas tėvus. Mama jau buvo perspėjusi, kad bando naują pyrago – kepsnio receptą. Kepinys, pyragas, kaip pavadinsi dingo nuo stalo greit ir dideliais šaukštais. Didžiausią skardą sukimšom patenkinti ir vis linksėdami: skanu, skanu. Baisingai skanus, mažoji gavo papildomą porciją namo parsivežt. Tą patį vakarą jos ir neliko. Neužilgo kepiau ir pati, mama piemenų pyragą kepė su žirneliais, o aš su pupelėmis. Turiu pasakyt vienodai skanu ir vėl, kaip aną kartą, didžiausia kepimo forma greit liko tuščia. Paprasta ir greita pagaminti, produktai paprasti, nieko įmantraus, gal todėl taip skanu.
Puikus, sotus patiekalas tiems, kas mėgsta mėsos ir bulvių patiekalus. Valgydama prisiminiau, kad apie tokį patiekalą pasakojo Beata. Tai britiškas patiekalas, piemenų pyragas arba shepards pie – kai gaminame su ėriena ir cottage pie – gaminamas su jautiena. Tai tirštas maltos arba smulkiai supjaustytos mėsos troškinys su svogūnais ir morkomis, o ant viršaus uždėta bulvių košės „kepurė“ ir iškepta orkaitėje. Dieviškai skanu su rūgpieniu ar kefyru.
Reikės:
500 g neriebaus faršo (ėrienos ar jautienos, nadojau kiaulienos kumpio),
900 g virtų bulvių,
200 g konservuotų raudonų pupelių,
250 ml mėsos sultinio (naudojau vandenį ir sultinio kubelį),
100 – 150 ml pieno,
1 didelės svogūno galvos,
1 didelės morkos,
1 – 2 saliero stiebų (neturėjau, neįdėjau – man nepritrūko),
1 AŠ džiovintų (ar šviežių) čiobrelių,
1 VŠ pomidorų padažo,
1 VŠ miltų,
25 g sviesto,
aliejaus,
druskos,
juodųjų pipirų,
3 česnako skiltelių,
1 AŠ „Vorčesterio“ padažo,
100 g fermentinio sūrio,
rugpienio ar kefyro pasigardinimui.
Gaminame:
Nuskutame bulves ir užkaičiame jas bulvių košei (kepurei), į bulvių vandenį galima iš karto berti druską. Greta bulvių įdedame porą luptų skiltelių česnako.
Susmulkiname svogūną, sutarkuojame morką, supjaustome porų stiebus.
Į gilią keptuvę pilame šlakelį aliejaus ir pakepiname svogūną, morką bei porus kelias minutes, kol suminkštėja.
Viryklės kaitrą padidiname iki maksimalios ir sudedame faršą, dedame dalimis, kai viena pakeičia spalvą, dedame kitą dalį faršo, taip faršas susiskaido į smulkiausius gabalėlius. Viską pakepame kol faršas lieka smulkus. Sudedame prieskonius, pipirus, truputį druskos, čiobrelius.
Kai faršas lieka smulkus, prisukame kaitrą ir beriame miltus, išmaišome, sudedame nusunktas pupeles ir vėl gerai išmaišome.
Į sultinį sudedame pomidorų padažą, vorčesterio padažą ir viską supilame į keptuvę, išmaišome. Viską patroškiname dar kokias 10 – 15 min. Ragaujame, jei trūksta druskos ar pipirų – gardiname.
Virtas bulves su česnako skiltelėmis sugrūdame, gardiname sviestu ir pienu. Košė neturi būti nei labai sausa, nei labai skysta, geriau minkštutė, puri.
Į kepimo formą pilame mėsos troškinį. Paskleidžiame palei visą formą.
Ant mėsos sluoksnio dedame bulvių košės kepurę. Ją išlyginti galima šakute.
Kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, arba kol viršus tampa rusvas. Baigiant kepti užbarstome tarkuotą fermentinį surį. Palaukiame, kol sūris išsilydys.
Valgome su rūgpieniu ar kefyru.
Skanaus!
Nuostabi daržovė tas moliūgas. O kugelis su moliūgu nuostabus, su šeima nusprendėme, kad gal net skanesnis už vien bulvinį. Idėją nužiūrėjau iš Vilmos, visa kita nėra svarbu, dėti galima ką įprastai dedame kepdami bulvių apkepą. Jokių proporcijų kepant apkepą nėra. Tiesa bulvių dalis gal turėtų būti didesnė už moliūgo, galima ir per pusę. Pieno dedame nuo trupučio iki kiek norime. Mano mama visai nededa, aš dedu ir dedu nusižiūrėjus nuo anytos daug. Pilu pieną po riebalų, žiūriu, kad masė būtu skystoka. Taip kugelis būna labai minkštas, purus beveik šaukštu kabinamas. Mano šeima tokį dievina, o ypač kai kugelis iškepa čenakinėse.
Valgome su rupgieniu, kefyru, varške ar grietine, kaip kas labiau mėgsta.
