2012 m. knygų iššūkis, antroji knyga…

Rašiau straipsniui pavadinimą ir tik tada supratau, kad sąrašas ilgas, o laiko visai nebėra. Nežinau kaip čia bus. Na, stengsiuosi vis tiek.

Knyga, kurią skaičiau ilgai, ilgai skaičiau, sakyčiau vargau. Sunkiai man sekėsi su ja. Turiu tokį bjaurų būdą, jei nebaigiu knygos neimu kitos, neimu, nes baisiai nervina, kam guli ta nebaigta, taip ir vargstu. Šį kartą taip ir buvo. Skaičiau Andre Salmon „Aistringas Modiljanio gyvenimas”. Tai biografinis romanas. Perskaičiau ir nežinau ką apie ją parašyt. Mane ji erzino, lyg ir įdomu, bet tuo pačiu erzino rašytojo svarstymai kiekvieną akimirką ”kas būtų jeigu būtų”. Gal tas stengimasis surašyti knygoje viską, ką rašytojas žinojo apie to meto menininkų gyvenimą, apie patį Modiljanį ir pakišo koją autoriui, o gal man. Vargau vargau, valio, kad išvargau. Baigus knygą peršasi mintis, kad ne vienas toks talentas,kaip Amedejas Modiljanis, pražuvo narkotikų, alkoholio ir prastų gyvenimo sąlygų bei negydytų lėtinių ligų aplinkoje. Kas žino, ką jie būtų nutapę, sukūrę, atradę ar išradę jei aplinkybės būtų susiklostę kitaip.

Vertinimas: 7 balai iš 10 -ies.

Varškės padažas su agurkais

Šis padažas iš vištienos blynelių su brokoliais recepto. Skanumėlis! Tinka ne tik su blynelais, kaip pagardas ant duonos, bet ir su virtomis ar keptomis bulvėmis. Su kuo tik netinka.

Man riebi varškė nelabai tinka, tai varškę keičiu liesesne – pusriebe, o grietinę – rūgpieniu ar kefyru, reikalo tikrai negadina.

Reikės:

100 g. riebios varškės,

3 VŠ grietinės,

1 tarkuoto (burokine tarka) ilgavaisio agurko,

druskos, juodųjų pipirų.

Gaminame:

Padažą:

Varškę sutriname su grietine, dedame tarkuotą agurką, viską gardiname druska, pipirais ir gerai išmaišome.

Skanaus!

Idėja: žurnalas „Virtuvė Nuo…Iki..“ Nr. 11 (41), 2012.

Ispaniška vakarienė

Tiesą pasakius, nežinau kiek šiame patiekale Ispanijos. Gal tik aitrioji paprika. Šiaip šį patiekalą mačiau aną dieną per televizorių. Eidama pro televizorių užmačiau, kad vyras ekrane ruošiasi kepti ispaniškus pusryčius berods, tikrai nepamenu dabar tiksliai. Į skardą sudėliojo šoninės gabalėlius, užmušė kiaušinį ir pabarstė smulkinta aitriąja paprika. Kai reikėjo labai greitos vakarienės man puikiai tiko ši idėja. Neturėjau šoninės, keičiau kepto faršo gabalėliais. Skanu ir kaip greita!

2 asmenų vakarienei reikės:

rukytos šoninės juostelių arba kepto kiaulienos kumpio faršo gabalėlių (faršą sumaišome su druska, pipirais ir pakepame nedideliais gabalėliais, „tipo” kotletukais),

4 – 6 kiaušinių,

aitriosios paprikos,

kalendros lapelių, druskos, pipirų.

Gaminame:

Skardą ištiesiame kepimo popieriumi.

Ant kepimo popieriaus išdėliojame šoninės ar faršo gabalėlius.

Ant mėsos mušame kiaušinius.

Kiaušinius apiberiame smulkiai supjaustyta aitriąja paprika.

Kepame orkaitėje įkaitintoje iki 180 laipsnių, 15 min.

Skanaus !

 

Bulvių ir moliūgo blynai

Labai geri blynai, lengvi, purūs. Vaikams ypatingai patinka ir tinka. Mažoji raitė net ausys linko. Paprasta, greita ir skanu.

Reikės:

bulvių,

moliūgo tiek pat kiek ir bulvių arba mažiau,

miltų,

kiaušinių,

druskos,

aliejaus.

Gaminame:

Bulves ir moliūgą sutrakuojame bulvių tarka arba kombainu.

Mušame kiaušinį ar kelis, priklauso nuo bulvių – moliūgo tarkių kiekio. Jei daugiau – pora kiaušinių, jei mažiau dėkite vieną.

Viską išmaišome dedame miltų, kad tešla būtų mažų blynelių tešlos tirštumo.

Beriame druskos ir šaukštą aliejaus. Išmaišome.

Kepame keptuvėje, įkaitintame aliejuje.

Skanu su grietine, rūgpieniu, uogiene, varške ar tiesiog vieni.

Skanaus!

Idėja nužiūrėta iš čia.

Želė su paslaptimi pagal Beatą arba kaip vakarėlyje neprisivalgyti želė…

Varčiau aną dieną Beatos knygą „Metai Beatos virtuvėje”, žadėjau gaminti varškės ir slyvų tortą. Vos tik nusisukau minutėlei, knygą palikusi ant stalo, tai dukružė tuo metu ne tik knygą užvertė, bet ir skirtuką pasiimė. Teko recepto ieškoti iš naujo, varčiau, varčiau ir taip užkliuvo akis už želės recepto. Skaičiau akis išpūtusi, kaip?!! Želė iš putojančio vyno? Su uogomis?!!

Taip užkabino, taip užkabino tas receptas, kad tuoj pat puoliau skambinti brangiajam, kad vakarui parvežtų putojančio vyno. Turiu pasakyt, kad dabar nustebo  jisai, negalėjo patikėt, kad prašau „šampano”. Reikalas tas, kad nesu aš jo mėgėja ir namuose jo atsiranda tik prieš didžiąsias šventes, ir tai jei laukiam svečių… Taigi, o va želė Beatos knygoje tiesiog sužavėjo, dar nuotraukos tokios gražios, su vasaros uogomis. Oj…

Dabar jau žinau, koks skonis tos želė, oj puiki, oj puiki, uogų ten labai daug ir nereiktų, mano gal buvo per daug, bet kad tinka tai tikrai. Skani želė, taip vakarėlyje galima tokios žėlės ir padauginti…

Reikės (6 porcijoms):

Butelio mėgstamo saldaus šampanizuoto vyno (saldų rekomenduoja Beata, kitaip reikės darr daugiau cukraus, nes jei cukraus bus mažai, želė bus beskonė)

4 VŠ cukraus (naudojau rudą, paryškino spalvą),

1 VŠ arba 12 g želatinos (naudojau Dr. Oetker),

50 ml vandens,

uogų (šaldytų ar šviežių, naudojau šaldytas).

Gaminame:

Jei naudosime šaldytas uogas, jas prieš tai atšildome.

Želatiną supilame į didesnį indą ir užpilame 50 ml šalto vandens ir paliekame išbrinkti (net jei vartojimo instrukcijoje rašoma užpilti karštu vandeniu).

Putojantį vyną supilame į puodą, supilame cukrų ir kaitiname, kol cukrus ištirpsta, vynas suputoja. Užvirti nereikia, ilgai virti irgi, tiesiog pašildyti, kol ištirps cukrus.

Į dubenį su brinkinta želatina pilame šiek tiek pakaitinto vyno, pamaišome, viskas tik suputoja ir akimirksniu ištirpsta.

Ištirpusią želatiną supilame į puodą su pakaitintu vynu. Pamaišome, kad viskas pasiskirstytų.

Į indelius kur bus želė sudedame uogas (plautas, atšildytas) ir užpilame vynu su želatina.

Dedam į šaldytuvą (stiklinaites galima uždengti maistine plėvele), kol sustingsta.

Skanaus!