Šis maltinukų ruošimo būdas mano mėgstamiausias, maltinukai būna minkštučiai, lengvučiai. Visai nebūtinai įdaras, šį kartą turėjau vištienos krūtinėlę, nusprendžiau panaudoti. Įdarui galima naudoti ir vien tik fermentinį sūrį ir dar daug ką…

Reikės:

500 g. faršo (naudojau kiaulienos kumpio),

svogūno galvos,

200 g. batono,

200 ml pieno,

poros skiltelių česnako,

50 g. rūkytų lašinukų,

gabalėlio sviesto,

duonos džiuvėsių apvoliojimui,

aliejaus kepimui,

druskos,

pipirų,

krapų, petražolių.

Įdaryti:

150 g. vištienos krūtinėlės,

100 g. tarkuoto fermeninio sūrio,

1 VŠ sviesto,

krapų, druskos.

Gaminame:

Batoną užmerkiame piene. Išmirkusį sutriname iki vientisos masės.

Lašinus supjaustome smulkiais spirgučiais ir su šaukštu sviesto pakepame, taip pat pakepame česnako skilteles ir smulkintą svogūną jei dėsime kepintą.

Su svogūnų yra taip. Jei dėsim pakepintą sv0gogūną – maltinukai bus aštresnio skonio, jei dėsime tarkuotą (bulvių tarka) svogūną – maltinukai bus sultingesni. Lašinukams baigiant kepti, sudedame smulkintas petražoles ir krapus.

Kepintus lašinukus du daržovėm supilame į faršo  masę. Ten pat sudedame mirkyto batono masę. Pasūdome, dedame pipirų. Išmaišome.

Kad maltinukai būtų minkštesni, puresni imam maltinių masę reikia gerai išmušti. Tam mėsos masę paimam į rankas ir metan į dubenį arba ant stalo. Daužome tol, kol masė lieka vientisa ir tampri. Nepatingėkit, nes rezultatas bus nuostabus.

Vištienos krūtinėlę supjaustome nedideliais gabalėliais ir pakepiname su keliais šaukštais sviesto, kol lengvai parausta. Apkepinus vištieną barstome druska ir smulkintais krapais.

Tuomet imam po saujelę maltinių masės, formuojame apvalų maltinį į vidų dedame kepintos vištienos krūtinėlės ir tarkuoto fermentinio sūrio.

Maltinukus apvoliojame džiuvesėliuose ir kepame. Kepame įkaitintoje keptuvėje su aliejumi, vidutinėje kaitroje.

Skanaus!

Idėja: Žurnalas „Darbštuolė”, tema „Maltinukai” 2011 m.

Kodėl maniškis variantas? Viskas labai paprasta – tikrosios cezario salotos užipilamos užpilu su ančiuviais, o aš turiu nelemtą alergiją visiems jūrų ir upių gyventojams. Todėl žuvies patiekalų šimtame tinklaraštyje nebūna, jei būna tai tik mano mamos. Todėl ir cezario salotų užpilas toks nevisai tikras.

Reikės:

1 Iceberg salotos,

salotų užpilo,

krutoniukų (džiuvėsių),

~ 40 g. parmezano arba Džiugo.

Gaminame:

Salotas nuplauname ir suplėšome, galima supjaustyti kvadratais. Beriame tarkuoto parmezano ir barstome krutoniukų (kaip juos paruošti žiūrėkite čia). Pilame užpilą ir salotas išmaišome. Užpilo receptas čia.

Salotos, užpylus padažą ir išmaišius, suvalgomos greit, kitaip virs negražia koše. Džiuvėsėliai išbrinks, išplers. Geriausia užpilą pilti prieš pat patiekiant į stalą. Patyrę virėjai užpilą pila į dubens dugną. Tada deda salotas. Ir dar, salotas geriausiai išmaišyt rankomis, taip taip – atsargiai, švelniai, bet rankomis.

Skanaus!

Prie iššūkio (kas pamiršo žiūrėti čia) prisidėjau gerokai per vėlai, bet labai stengsiuosi perskaityti visas knygas. Smagu, kad galiu pristatyti pirmąją knygą.

Ilgai ir nuobodžiai ji būtų gulėjusi šalia lovos, krūvoje, kurioje skaitomos knygos…  Gerai, kad aš ne viena tokia. O ką daryt, kad pradėjus skaityti, supranti, ne dabar, ne laikas…

Ši knyga, kantriausia iš visų kur turiu. Gulėjo gulėjo, griaužė sąžinę…

Nebevyniosiu į vatą, pasakoju apie knygą. Tai Jacquieline Susann „Kiekvieną naktį, Džozefina!”

Nežinau, kuriai kategorijai knygų ją priskirt.  Būna tokia kategorija: laisvalaiko skaitiniai, lengvi (net per daug), neįpareigojantys, nieko po savęs nepaliekantys. Kažkur tokia kategorija.

Mano nuomone, ne knyga, o nesusipratimas.  Štai todėl ir vargau taip ilgai. Visiškai kvailos moteriškės (lai atleidžia man autorė iš dausų, bet įspūdį susidariau tokį) knyga apie šunį. 397 puslapiai kliedesių apie mylimą šiuniuką Džozefiną. Negalvokit, kad nemyliu gyvūnų. Myliu ir net labai, bet rašyt knygas, apie tai kiek šuo ėdą ir kaip šuo šlapinasi, sugalvoti gali tik visiška blondinė (atleiskit už metaforą šviesiaplaukės damos, turėjau mintyse nedidėlio protelio damą). Man tos knygos buvo per daug. Skaičiau ir galvojau, viena kvailė parašė, kita – skaito (čia aš apie save).

Jei dar trumpiau – verkė mano pinigai (tie kur knygai išleisti). Siaubingas niekalas. Nežinau ar skaityčiau kitą šios autorės knygą, nors sakoma, kad su kita savo knyga „Lėlių slėnis” autorė tapo viena geriausiai perkamų autorių knygų leidybos istorijoje. Nežinau, nežinau… Nors kas žino, knyga knygai nelygi…

Vertinimas: 1 balas iš 10 -ies.

Jei jūs irgi skaitėte šią knygą ir jusų nuomonė apie ją skiriasi radikaliai, prašau, brūkštelkit komentarą. Labai lauksiu.

Turiu pasakyt nėra taip jau blogai, daržas balkone. Labai smagu išlėkt pasiskint krapelių ar baziliko ar kito kokio augintinio.

Pradėjo megzti agurkai, dabar labai laukiu, tolesnių rezultatų.

Su ridikeliais irgi viskas gerai. Persėjau, po ano karto…. jau rašiau anksčiau.

Auga užauga, tiesa vargšai neturėjo progos paaugt daugiau, nes labai vietos prašėsi susigrūdę, kaip silkės bačkoj pomidorai, tad ridikėliai keliavo į salotas, o pomidorai gavo erdvės.

Pomidorai nemenki jau, kai kurie susikrovė žiedus, įdomiausia, kad turiu tokių mažuliukų ir jie sukrovė žiedelius. Čia kita pomidorų veislė.  Įdomu, įdomu, kas ten užaugs, kol kas panašu, kad bus žemuoginiai pomidorai (aišku, jei prisivys žemuogės dydį).

Žemuogės džiaugiasi reta šiluma, ir laukia didesnės kaitros, uogėlės turėtų prinokt sulaukę šiltesnių orų. Labai jau trūksta šilumos….

Kalėdoms gaminau panna cotta su baltuoju šokoladu. Patiko, bet buvo gerokai per saldu. Gerai, kad šių desertų yra įvairiausių. Šį kartą, gimtadieniui dariau kavos panna cota. Super, man super. Ragavusieji pasiskirstė į kelias grupes vieniems patiko tortas „Negriukas ” nerealiai, kitiems – panna cota – nerealiai. Tortą aš jau daug metų kepu, įspūdžio jis man nebedaro, o va desertas kitas reikalas, nuostabus. Jei mėgstat saldžiau dėkit daugiau cukraus, tiesiog paragaukit ir matysit jums užtenka to saldumo ar ne. Beje, pats gaminimo procesas labai paprastas, greitas. Užtruka, kol sustingsta ir tiek. Greita, paprasta, nebrangu – tai iš mano mylimiausios serijos.

Reikės:

300 ml grietinėlės (36 proc.),

300 ml pieno (imiau 2,5 proc.),

90 g. cukraus,

vanilinio cukraus,

4 VŠ brendžio,

4 AŠ tirpios kavos (galima keisti puodeliu gero espresso),

1,5 VŠ želatinos (naudojau Dr. Oetker).

Gaminame:

Grietinėlę su cukrumi, vaniliniu cukrumi pašildome. Neužviriname. Nukeliame.

Pieną pašildome, sudedame tirpią kavą. Neužviriname. Nukeliame.

Išbrinkintą želtiną supilame į pieną ir išmaišome, kol ištirpsta.

Viską supilame į vieną indą, pilame brendį. Išmaišome. Palaukiame kol pravės.

Supilstome į indelius, kuriuose bus desertas ir dedame į šaldytuvą, kad sustingtų.

Skanaus!

Idėja: čia.