Tag Archive: miltai

Cannelloni arba skola Astutei…

2012-12-31 21:03 autorius , palikite atsiliepimą

Seniai jau prisižadėjau savo draugei Astutei įdėti įdarytų makaronų lazdelių receptą, o kad jau mažoji mus dar prieš Kalėdas „uždarė“ į namų karantiną, tai kaip tik turiu progą paskutinę matų dieną ištesėti duotą pažadą.

Įprastai šiuos makaronus darau su pievagybių padažu, tam nusižengiau tik šiandien, kažkaip sugundė mane tie grybai šaldiklyje. Laukė savo valandos, o kad jau Naujieji, tai nors tiek džiaugsmo šiuose ligų maišų namuose.

(Dėžutei Cannelloni paruošti) reikės:

Įdarui:

600 – 800 g faršo (naudojau kiaulienos kumpio),

svogūno galvos,

3 – 4 batono riekelių,

200 ml pieno,

druskos, pipirų.

Padažui:

500 g. pievagrybių,

400 ml pieno,

300 ml sultinio (dažniausiai naudoju vandenyje tirpintą sultinio kubelį),

150 g lydyto sūrio (galima tepamo varškės su žalumynais) (nebūtina, turėjau tai įdėjau),

100 g fermentinio sūrio (apibarstymui),

60 g sviesto,

2 VŠ miltų,

druskos, pipirų.

Gaminame:

Įdarą:

Batono riekeles pamirkome piene, susmulkiname ir sudedame į faršą.

Į faršą bulvių tarka (trintuve) sutarkuojame svogūną, dedame druskos, pipirų, viską išmaišome.

Makaronus (nevirtus, žalius) prikemšame mėsos įdaro.

Įdarytus cannelloni sudedame į kepimo indą.

Padažą:

Pievagrybius perpjauname pusiau ir susmulkiname. Pakepiname juos su nedideliu gabalėliu sviestu. Įpilu šiek tiek vandens ir uždengus dangtį patroškinu, kol pievagrybiai suminkštėja.

Pievagrybius sudedame į dubenį.

Keptuvėje ištirpiname kelis VŠ sviesto, dedame miltus ir maišydami juos pakepiname minutėlę.

Pakepintus  miltus skiedžiame pienu, sultiniu ir nuolat maišydami paverdame.  Vietoje sultinio pilu vandenį, o paskui reikalą pataisau sultinio kubeliu, tik reikia prisimint, jei jis su druska, vėliau druskos jau nereikia dėti. Padažas turėtų būti labiau skystesnis negu tirštesnis. Jei trūksta skystumo, galima pilti daugiau pieno, sultinio ar vandens.

Į padažą įmaišome lydytą sūrį, gardiname druska, pipirais, maltu muskatu ar kitomis mėgstamomis žolelėmis.

Į padažą sudedame grybus, išmaišome.

Įdarytus makaronus užpilame padažu.

Formą uždengiame (manoji be dangčio, dengiu folija).

Uždengtus makaronus kepame iki 180 – 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje ~ 40 min.  Baigiant kepti nudengiame, apibarstome tarkuotu fermentiniu sūriu ir dedame į orkaitę, kol išsilydys sūris.

Skanaus!

 

 

 

Lietinių apkepas arba ką daryti, kad lietiniai nepabostų…

2012-12-28 21:00 autorius , palikite atsiliepimą

Paprastas, bet labai skanus variantas paįvairinimui mėgstantiems lietinius. Skanu, labai skanu. Taip skanu, kad kaip mat neliko ką fotografuot.

Reikės:

10 lietinių reikės (anksčiau rašyta: čia):

2 kiaušinių,

2 VŠ aliejaus,

250 ml pieno,

300 ml vandens,

100 ml gazuoto mineralinio vandens (nebūtinai, jei nėra, galima keisti vandeniu)

~ 300 g. miltų,

žiupsnelio druskos,

žiupsnelio cukraus,

aliejaus ar lašinio bryzelio kepimui.

Padažui:

500 g. pievagrybių,

400 ml pieno,

300 ml sultinio (dažniausiai naudoju vandenyje tirpintą sultinio kubelį),

150 g lydyto sūrio (galima tepamo varškės su žalumynais),

100 g fermentinio sūrio,

60 g sviesto,

2 VŠ miltų,

aliejaus formai tepti,

druskos, pipirų.

Gaminame:

Kepame lietinius:

Pieną išplakame su kiaušiniais, druska, cukrumi.

Į plakinį beriame miltus, miltų tiek, kad tešla būtų tiršta tiršta, sunku maišyti.

Tešlą gerai išmaišom, kad neliktų gumuliukų ir po truputį, vis pamaišant – skystiname vandeniu.

Kai tešla lieka  riebios grietinės tiršumo – pilame mineralinį vandenį. Jei reikia dar skystesnės lietinių masės pilame dar vandens.

Pabaigai įmaišome aliejų.

Jei tešlą pabrinkinsite, lietiniai bus skanesni.

Lietinius kepame su vos vos patepta aliejumi ar lašinuku keptuve.

Padažą:

Keptuvėje ištirpiname kelis VŠ sviesto, dedame miltus ir maišydami juos pakepiname minutėlę.

Pakepintus  miltus skiedžiame pienu, sultiniu ir nuolat maišydami paverdame kokias 5 min.

Į padažą įmaišome lydytą sūrį, gardiname druska, pipirais.

Pievagrybių įdarą:

Pievagrybius supjaustome griežinėliais, pakepame su keliais VŠ sviesto, beriame druskos, pipirų. Galima įpilti truputį vandens ir uždengus viską patroškinti.

Baigus kepti pievagrybius sumaišome su 1/3 dalimi padažo.

Lietinių apkepą:

Formą patepame aliejumi.

Į ištiestą lietinį dedame pievagrybių įdaro.

Lietinį susukame, padalijame į 4 dalis.

Formoje sustatome lietinių „mišką“.

Sustatytus lietinius užpilame padažu.

Viską užbarstome  tarkuotu fermentiniu sūriu.

Apkepą kepame iki 250 laipnių įkaitintoje orkaitėje, kol sušyla lietiniai, padažas ir išsilydo sūris viršuje ~ 10 – 15 min.

Skanaus!

Idėja: Žurnalas „Darbštuolė“ Nr.2011/02

Struffoli di Napoli arba Kalėdinis itališkas saldėsis…

2012-12-26 11:31 autorius , palikite atsiliepimą

Kai pamačiau Gruodžio mėnesio „Kepėjų be stabdžių“ iššūkį, buvau sužavėta. Gal čia ir itališkas saldumynas, bet jau nuo seno žinomas ir pas mus. Mes su mama jį vadiname  „parpulių“ tortu. Kepdavome jį ir net supratimo neturėjome apie jo kilmę. Taigi šitas reikalas jau buvo žinomas, o dar kaip tyčia, mama jau ne pirmą mėnesį kalbino tą „parpulių“ tortą pasigamint, taigi viskas susiklostė tik „UŽ“.

Ramia dūšia imiausi aš to Strufolio. Veltui. Koją pakišo, kaip tik – patirtis. Pradėjusi gaminti tešlą, pamačiau, kad jos receptas beveik analogiškas mano žagarėlių receptui, apie kurį jau rašiau čia. Kur bėda? Žinojau, kaip ši tešla „pučiasi“, nežinojau ar bus gražūs Struffoliai. Nutiko tai, ko ir tikėjausi, Struffoliai išsipūtė, išsižiojo, išsikėtė, o vaizdas visai neglostė akies.  Vietoj tobulai ovalių, maniškiai buvo: kreivi, šleivi, praplyšusiais pilvais, tarsi pikdžiugiškomis šypsenomis. Man tešlai norėjosi daugiau miltų, bet laikiausi duoto recepto…

Prastos išvaizdos Struffoliai tai pirma bėda. Antrą kartą koją vėl pakišo patirtis, patirtis verdant medaus sirupus.  Žinojau, kad  per trumpai virtas sirupas nieko nesuklijuos, o pervirtas bus kietas ir guminis. Virdama pradėjau bijot ir to, ir kito varianto. Na bet bent jau sirupas gavosi geras…

 Nors akis badyte badė tos struffolių pikdžiugiškos šypsenos, skoniui tai nepakenkė, saldu – gardu, visai neblogai. Pati, Struffoli di Napoli kurį pagaminau, vertinčiau  7 balais iš 10 – ies. Mano tėtis buvo vyriškai santūrus, nepagyrė, bet, kad skanu irgi nesakė, mamos nuomone: “ tiems struffoliams kažko trūksta“, o brangusis išsitraukė sunkiąją artileriją: „nelabai“, suprask – nieko gero. Įdėjau šio dalyko paragauti vyro brolio šeimai, lauksiu jų nuomonės…

Kaip niekada bus įdomu, koks gi Struffoli di Napoli gavosi kitiems, priėmusiems iššūkį. Įdomu ar kilo tokių bėdų kaip man. Laukiu nekantraudama gruodžio mėnesio apžvalgos…

Reikės:

Tešlai:

5 vidutinio dydžio kiaušinių,

3 VŠ cukraus,

450 g miltų (šiek tiek reikės pabarstymui),

1/2 citrinos žievelės,

1/2 apelsino žievelės,

žiupsnelio druskos,

1 VŠ degtinės (pilt į aliejų virimui)

aliejaus virimui.

Sirupui:

1/2 citrinos žievelės,

1/2 apelsino žievelės,

250 g medaus,

100 g cukraus,

2 VŠ vandens.

Papuošimui:

pabarstų,

cukatų ir kitų gražumų.

Gaminame:

 Struffolius:
Kiaušinius išplakame su cukrumi, beriame druskos, tarkuotas citrinos ir apelsino žieveles.
Tešlą gerai išminkome, kol liks elastinga, nelipni tešla.
Iš tešlos padarome rutulį, jį dedame į dubenį, uždengiame ir paliekame 2 -3 valandoms subręsti.
Subrendusią tešlą padalijame į gabalėlius.
Iš tešlos gabalėlių formuojame mažojo piršto storio volelius.
Volelius supjaustome lazdyno riešuto dydžio gabalėliais.
Kad nesuptų gabalėliai juos šiek tiek pabarstome miltais.

Struffolius verdame įkaitintame aliejuje, kol išsipučia ir gražiai parausta.

Išvirusius dedame ant popierinio rankšluosčio, kad susigertų riebalai.

 Sirupą:

Medų, cukrų, vandenį supilame į puodą ir kaitiname ant nedidelės ugnies, kol ištirpsta cukrus.

Į sirupą sudedame nuo apelsino, citrinos nupjautas žievelės juosteles (be baltosios dalies, pjauti reikia plonai plonai, kitaip bus kartu).

Sirupą su žievelėmis verdame, kol jis lieka tirštas, lipnus. Virdama orientuojuosi pagal burbulus, jei jų daug ir smulkūs, virti reikia toliau, kai pradeda mažėt bulbulų, bet jie tampa didesni, tai reiškia artėjančią virimo pabaigą.

Struffoli di Napoli:

Išvirtus struffolius suberiame į sirupą, išmaišome. Sudedame juos žiedo forma. Papuošiame.

Skanaus!

Daugiau apie iššūkį: čia.