Dukros gimtadieniui draugė pasiūlė savo sumuštinukų receptą. Toks geras, visiems patiko. Dabar darau juos ir pusryčiams, ir vakarienei,  visa šeima noriai valgo, labai geri, lengvi, paprastučiai, sveiki.

Reikės:

mėgstamos duonos skrudinimui,

baklažano,

pomidorų,

šlakelio tyro alyvuogių aliejaus, šlakelio balzaminio acto, skiltelės česnako, krapų,

aliejaus kepimui.

Gaminame:

Baklažaną nuplauname, supjaustome plonimis skiltelėmis, apibarstome druska ir paliekame stovėti, kol išsiskirs sultys.

Duoną pakepame kur turime ar norime, man patinka tosteryje, galima orkaitėje ar tiesiog keptuvėje su trupučiu aliejaus.

Pomidorus supjaustome smulkiais kvadratėliais, draugė patarė išimti pomidoro viduriuką, bet mums jis netrukdė, tad palikau.

Susmulkiname česnaką, beriame ant smulkintų pomidorų.

Pomidorus su česnaku užpilame šlakeliu aliejaus, balzaminio aliejaus šlakeliu (nebūtinai balzaminio, galima trupučio citrinų sulčių), barstome druska, pipirais, smulkintais krapais.

Baklažano sultims išsiskyrus, jį su aliejumi apkepame keptuvėje.

Apkeptas baklažano skilteles sudedame ant popierinių rankšluosčių ar servetėlių, kad sugertų aliejaus perteklių.

Ant skrudintos duonos dedame kepto baklažano skiltelę, ant baklažano dedame pomidorus.

Skanaus!

Dukros krikšto tėtis priminė seniai pamirštą, bet labai gerą patiekalą – šaltieną. Kiaulienos šaltieną.  Skanu. Pats produktas iš kurio įprastai verdama šaltiena, kiaulės galva – ne labai žavingas produktas, bet galutinis rezultatas viską atperkantis. O jau valgyt kaip skanu: su virtomis bulvėmis, su krienais, su majonezu, su duona, kaip kas sugalvoja…

Šis šaltienos variantas pats paprasčiausias, tokią šaltieną pasidarys kiekvienas, labiau patyrę virtuvėje gamina su šaltieną su daržovėmis, su višiena, bet čia ne šitas variantas. Čia labai paprasta, sakyčiau labai vyriška versija. Man ji patiko, patiko tai, kad aš iš tų, kurie žinodami, kad į patiekalą įeina kiaulės ausis, šnipas ar dar koks ten dalykas, tokio nė į burną nededu, net neragauju, o šią šaltieną valgiau su džiaugsmu ir kai paskui pasakė, kad čia ir ausytės, ir skūrytės nustebau. Net nejaučiau!  Taigi jei viskas gerai išvirta ir sumalta, tai tinka ir tokiems kaip aš.

Šios šaltienos Rolandas daro dvi versijas: viena- pjaustyta gabalais – jam, kita – malta ir tiršta – žmonai. Man labiau prie širdies moteriška versija, malta, gal tik ne tokia tiršta, bet čia jau ne esminės smulkmenos.

Reikės:

Kiaulės galvos (ausų ar koju, karkos ką turim tą naudojam),

druskos,

pipirų (nemaltų juodų ir kvapių po kelis),

lauro lapų.

Gaminame:

Kiaulės galvą geriau perkirstą į kelias dalis, kad tilptų į puodą, kojas, ausis ar ką naudosim nuplauname ir dedame į puodą. Užpilame vandeniu.

Palaukiame, kol užverda. Nugraibome putas.

Sudedame lauro lapus, druską, pipirus ir verdame, verdame, verdame. Kol mėsa atsiskiria nuo kaulų. Kokias 2 – 2,5 val.

Išvirusią mėsą išgraibome, paliekame pavėsti.

Pravėsus mėsą nuimame nuo kaulo.

Jei šaltieną gaminame pjaustytą  – mėsą pjaustome. Jei maltą – sumalame, jei esate toks „jautrus“, kaip aš, malti geriau naudojant smulkų mėsmalės sietelį.

Paruoštą šaltieną sudedame į norimus indus (gilesnius dubenėlius), ir užpilame nukoštu sultiniu, kuriame virė mėsa šaltienai.

Užpiltą šaltieną dedame į šaldytuvą, kad sustingtų.

Skanaus!

Į mūsų šeimą vėl gryžo lęšiai. Jei prieš kelis metus šeimos galva jų netoleruodavo, tai dabar kemša pilna burna. Nežinau, kas pasikeitė, bet dabar džiugu man –  lęšiai ir sveikas, ir skanus produktas. Vienas iš patiekalų- lęšių salotos su dešra. Labai geros, labai sočios. Svarbiausia, kad lęšių nereikia brinkinti per naktį, užtenka kelių valandų. Jei turime jau brinkintų ir virtų, tai salotas pagaminti užtrunksime kelias minutes.

Reikės:

Mirkytų ir virtų lešių,

mėgstamos daktariškos dešros,

svogūno galvos,

majonezo,

druskos, pipirų.

Gaminame:

Lešius paruošiame, kaip nurodyta ant pakuotės. Dažniausia brinkiname kelias valandas ir tame pačiame vandenyje, kur brinko – išverdame.

Daktarišką dešrą supjaustome nedideliais kubeliais.

Susmulkiname svogūno galvytę.

Į dubenį beriame lešių, smulkintos dešos, svogūną. Viską sumaišome su keliais VŠ majonezo.

Gardiname druska, pipirais.

Skanaus!

Darbe pastebėjau tendenciją – vaišėse visi mieliau valgo ne saldžius užkandžius. Tortai ir pyragai pamažu užleidžia vietą užkandėlėms su mėsa, daržovėmis ar žuvimi.  Šį kartą visus vaišino kolektyvo viršininkė – Rasa, kuri ir taip žinoma, kaip puiki šeimininkė. Šį kartą visus sužavėjo, ypatingai vyriškąją pusę, jos užkandėlė su rūkyta lašiša. Paprasta ir skanu.  Puikus užkandis.

Reikės:

sluoksniuotos bemielės tešlos,

rūkytos lašišos,

kiaušinio trynio,

aštrių prieskonių.

Gaminame:

Sluoksniuotą tešlą atšildome kaip nurodyta ant pakuotės.

Atpjauname lašišos juosteles.

Sluoksniuotą tešlą supjaustome juostelėmis.

Į tešlos juostelę įvyniojame, ar susukame lašišos gabalėlį.

Užkandėlės viršų patepame plaktu kiaušinio tryniu ir apibarstome aštriais prieskoniais.

Kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje ~ 20 min. arba kaip nurodyta ant pakuotės.

Skanaus!

Sluoksniuotą tešlą galima panaudoti visur: bandelėms su įdarais, pyragams, kišams ir visokiems užkandžiams. Apie tai jau rašiau ir anksčiau (čia ir čia, ir čia). Man patinka „Mantingos “ šaldytos sluoksniuotos ir mielinės, ir bemielės tešlos. Nepaprastai skanios ir visada ramu, žinant, ką darytum tas pavyks. Anksčiau suktinukus iš sluoksniuotos tešlos sukdavau paprastai: imi tešlos justelę, patepi vandeniu,pabarstai cukrumi ir susuki į ritinėlį. O štai nužiūrėjau dar vieną būdą – susukti vamzdelius. Super dalykas ir skanu, ir gražu. Kas valgė tas gyrė. Mažoji net pačepsėdama. Iškepiau dvi tešlos pakuotes, dingo kaip mat.

Vamzdeliams sukti naudojau popierinių ranksluosčių likusius vamzdelius, nuo kepimo popieriaus likusį vamzdelį ir susukau folijos. Labiausiai patiko nuo nuo kepimo popieriaus. Dabar neišmetu jei lieka tokių vamzdelių, žinau, kad suktinius kepsiu ir kepsiu. O jei į tuos vamzdelius dar kokio puraus varškės ar grietinėlės kremo, būtų visai super.

Reikės:

sluoksniuotos tešlos (naudojau „Mantingos“ mielinę)

rudo cukraus,

vanilinio cukraus.

Gaminame:

Tešlą paruošiame pagal aprašymą ant pakelio (atšildome, paliekame kiek parašyta).

Tešlą pakočiojame į ilgį, padarome plonesnę  ir ilgesnę.

Supjaustome 2 – 3 cm juostelėmis.

Imame vamzdelius, juos apvyniojame folija  (kokius turime ar nuo popierinių ranksluosčių, ar pasidarome iš folijos, ar likusius nuo kepimo popieriaus ar panašiai) ir juos apsukame spirale sluoksniuota tešlą.

Šie  „vamzdeliai“ tiesiog susukti iš viduje glamžytos folijos.

Jei trumpa juostelė – patepame vandeniu galą, imame kitą prispaudžiame ir vyniojame spirale toliau. Galima ir nelipdyt, bus lengviau nuimt.

Apvyniotą vamzdelį patepame vandeniu ir pabarstome ar pavoliojame rudo ir vanilinio cukraus mišinyje.

Kepame vamzdelius iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, kol gražiai paraus. Kepant naudoju ventiliatorių, neturint reiktų kepti 200 laipsnių orkaitėje.

Nuimt nuo vamzdelių reiks suktinį šiek tiek paspausti, pasukti. Geriausia dar šiltus, kol netrupa.

Skanaus!

Šaltinis: čia.