Šis receptas taip pat mano draugės Astos. Kai gaminau, pagal jį buvo tiek veiksnių nukreipiančių dėmesį, kad vienu metu galvojau, kad nebus skanu arba iš vis nieko gero nesigaus. Juo labiau šoninės reikiamos neturėjau, šoninė turėtų būti ilgais ilgais gabalėliais, būna tokia supakuota. Tiko ir manoji. Brangusis džiaugėsi, kad šoninė labai tinka, vištienai suteikia drėgmės ir rukytos mėsos kvapo.

Reikės:

6 vištienos krūtinėlių,

šaltai rūkytos šoninės,

280 g. pusriebės varškės,

špinatų, krapų,

druskos, pipirų, kitų mėgstamų prieskonių vištienai,

aliejaus kepimui,

dantų krapštukų krūtinėlei „susegti“.

Gaminame:

Vištienos krūtinėles nuplauname, nusausiname.

Krūtinelėms peiliu padarome „kišenėles“.

Varškę sumaišome su smulkintais špinatais (neturėjau, keičiau krapais), beriame šiek tiek druskos, išmaišome.

Krūtinėles pabarstome prieskoniais, prikemšame varškės įdaro, dantų krapšukais „užsegame, užsiuvame“ kišenėlės.

Krūtinėles apakepame aliejuje, keptuvėje.

Vištienos krūtinėles apvyniojame šoninės juostele. Mano variantas: išdėliojau kaip pagrindą šoninės juosteles ir uždėjau ant krūtinėlės. Į  kepimo indą riebalų dėti nereikia, jų susidarys iš šoninės.

Kepame orkaitėje 180 laipsnių temperatūroje.

Skanaus!

Šį troškinį mačiau G. Šapiro „Skonio reikale“ o, kad jau turėjau visas sudedamąsias dalis tai ir išbandžiau. Geras dalykas, valgėm ir su makaronais, ir su ryžiais. Visaip man skanu. Tik maniškis sureagavo tipiškai – „o mėsos bus?“, teko traukt dešreles, tiko ir su jomis. Mažoji troškinio paragavus apsiverkė, tai paskui buvo juoko visą vakarą, kas per troškinys, kad vaikas verkia paragavęs.

Reikės:

1 kg stambiai pjaustytų raudonųjų svogūnų,

1 lupto stambiai pjaustyto baklažano,

1didelės česnako skiltelės stambiai pjaustytos,

1 geltonos paprikos stambiai pjasutytos,

1 didelio pomidoro smulkinto,

1didelio VŠ pomidorų pastos ar padažo,

aliejaus kepimui,

laurų, druskos, gvazdikėlių kelių, pipirų.

Gaminame:

Į puodą pilame aliejaus, negailime.

Į įkaitusį aliejų beriames svogūnus, česnakus. Apkepame, kol suminkštėja. Beriame druskos, pipirų, lauro lapą ir kelis gvazdikėlius.

Beriame pjaustytą baklažaną, geltoną papriką, pomidorą ir viską truputį apkepame.

Dedame pomidorų pastos, pilame vandens kokią stiklinę ir troškiname, kol daržovės lieka minkštos. Troškiname nedidelėje kaitroje.

Jei vandens truksta eigoje galima įpilti dar.

Pabaigai ragauti, pagardinti druska ar pipirais pagal skonį.

Skanaus!

 

 

 

Neseniai iš Danijos trumpam parlėkė Astutė – draugė mano mieliausia. Susibėgom pas jos tėvelius kavos, naujienomis pasidalinti ir begeriant kavą akis užkliuvo už dubenyje gulėjusių baklažanų. Pasiklausiau savo draugės, ką iš jų jinai gamina. Sako – Musaką. Buvau apie tokį girdėjusi, puoliau klausti smulkiai, kaip ir ką daryti, kaip gaminti. Taip skaniai jinai man nupasakojo, kad už kelių dienų puoliau gamint.

Skanu, skanu ir sotu. Labiausia tiko mano namiškiams ir bulvių, ir mėsos – svajonių patiekalas. Pagamint Musaką nėra labai greita, bet verta. Pirmą kartą gamindama neišvengiau klaidų, bet kitam kartui žinosiu ką daryt. Bulves supjaustyt ploniau ir faršo sluoksnis tikrai turi būt didesnis, maniškis dingo tarp bulvių ir baklažanų, bet skonio tai nesugadino. Asta pasakojo, kad į faršą deda kepintą tarkuotą morką, šį kartą dariau be jos, bet kad tiktų morka – neabejoju.

Reikės (didelei kepimo formai):

~ 5 – 8 vidutinių bulvių,

2 baklažanų,

700 g. jautienos faršo,

svogūno galvos,

1 morkos,

2 česnako skiltelių,

3 pomidorų arba 200 g.  konservuotų pomidorų be odelių,

druskos, pipirų, džiovinto raudonėlio,

pusės citrinos sulčių,

aliejaus kepimui,

5 VŠ maltų džiuvėsėlių.

Baltajam (bechamel) padažui:

500 ml pieno,

pusės svogūno,

50 g. sviesto,

2 VŠ miltų,

lauro lapo, druskos, pipirų, muškato riešuto,

3 gvazdikėlių.

Gaminame:

Bulves ir baklažanus supjaustome griežinėliais, griežinėlius kelias minutes apkepame aliejuje, sudedame ant popierinių rankšluosčių, riebalams sugerti, pabarstome druska.

Svogūną susmulkiname pakepiname, kol suminkštėja, baigiant sudedame smulkintą česnaką, dar minutėlę pakepame.

Sudedame faršą. Kepame, kaip lazanijoje – žiūrėti čia. Apkepus faršą, gardiname druska, pipirais, raudonėliu. Dedame smulkintus pomidorus arba smulkintus konservuotus, spaudžiame citrinos sulčių ir viską patroškiname, kol beveik išgaruoja vanduo.

Verdame bešamelio padažą, vėl kaip lazanijoje – žiūrėti čia. Jei šis variantas atrodo per ilgas jis to vertas tikrai, nes skanesnio padažo nerasit, tuomet galima reikalą supaprastinti: ištirpiname sviestą, beriame miltus, porą minučių maišant pakepiname. Maišant pilame  pieną ir verdame, maišydami, kol užverda.

Sluoksniuojame muską:

Išdėliojame buvių sluoksnį.

Virš bulvių – baklažanų sluoksnis.

Virš baklažanų – farš0 sluoksnis.

Viršutinis sluosnis – baltojo padažo arba bešamelio.

Kad kepant bešamelis nesudegtų bartome viršų maltai džiuvėsėliais.

Kepame 180 laipsnių temperatūroje ~ 30 – 40 min.

Skanaus!

Prisipirkom šiandien vištienos ir planavome daryti  traškius vištienos kepsnelius kiniškai. Taip jau išėjo, kad žiūrėjome Vytaro ir Marčiaus kelionę šilko keliu. Uzekijoje Vytaras žiūri, kaip gaminamas plovas. Taip sužavėjo, kiekvieną kartą kai žiūrim žadu pasidaryti būtent tokį plovą. Šiandien užsikrėčiau galutinai ir vietoj kepsnelių šeimą įkabėjau gaminti plovą, juolab, rodėsi visų produktų turim pakankamai.  Gaminimo eigoje apsižiūrėjau, kad trūksta morkų, ryžių ir tų trūkumas, tik va, neatsirado norinčių važiuoti į parduotuvę, gaminau iš tiek produktų kiek turėjau. Kitam kartui būtinai turėsiu daug daug morkų, jos ten nerealiai tinka, ryžių taip pat reikia nemažai. Sužavėjo plovas tuo, kad gaminamas visai priešingai negu pas mus. Kaip Vytaras apibūdino mūsų plovą – ryžių košė su mėsa. Seniai žinau, kad plovas kaip ir guliašas, kurie gaminami pas mus, yra likę nuo rusiškų laikų valgyklų ir mažai ką turi bendro su autentiškais vidurinės Azijos receptais. Tai dabar turėjau gerą progą bandyti pasigaminti tikrą uzbekišką plovą. Paragavus šio plovo, supranti, koks nevykęs yra mūsuose paplitęs plovas. Svarbu tik daržovių nesupjaustyti per smulkiai. Maniškės buvo per smulkios, kitą kartą pjaustysiu stambiau.  Uzbekijoje plovui gaminti turi specialius puodus – kazanus, pati tokio neturiu, dažniausiai tokiu atveju naudoju woką, manau tiktų ir gilesnis puodas storu dugnu.

Reikės:

2 didelių svogūno galvų,

4didelių morkų,

2 didesnių česnako skiltelių,

saldžiosios raudonos paprikos (originaliame recepte jos nebuvo),

vištienos ar kitos mėsos (naudojau vištienos vidinę filė),

ryžių (originaliame recepte naudojo trumpagrūdžius),

mirkytų žirnių (keičiau konservuotais kukurūzais, mirkyti žirnius buvo per vėlu),

aliejaus,

druskos,

pipirų,

kumino, kitų mėgiamų prieskonių.

Gaminame:

Į puodą pilame aliejaus, palaukiame kol įkais. Įmetus svogūno gabalėlį, jis pradės virti, burbuliuoti, tai ženklas, kad aliejus įkaito.

Svogūnus ir česnakus, papriką supjaustome stambiais gabalais (mano supjaustyta per smulkiai), svogūnus geriau pjaustyti stambiais griežinėliais, dedame kepti į įkaitusį aliejų. Kepame trumpai, kol suminkštėja, neperkepti!

Vištieną supjaustome stambiais gabalėliais. Dedame kepti kartu prie suminkštėjusių svogūnų. Trumpai apkepame.

Morkas sutarkuojame morkų ar burokine tarka.

Morkas dedame kepti paskleidžiant viršuje ant jau apkepintos mėsos ir svogūnų. Pilame vandens, tiek kad morkos plaukiotų, geriausia karšto.  Nemaišant, primažinus ugnį paliekame troškintis ~ 10 min.

Po 10 min. paragaujame morkas, kurios turi būti minkštos. Beriame prieskonius, druską. Nemaišome!

Morkas paspaudžiame prie dugno mentele ar šaukštu ir beriame žirnių, mano atveju kukurūzų sluoksnį. Nemaišome.

Ryžius nuplauname. Beriame storu sluoksniu virš žirnių sluoksnio. Geriausia, kad žirnių net nesimatytų. Per kiaurą šaukštą pilame vandens, kad ryžius apsemtų per pirštą. Dar paspaudžiame prie dugno viską. Ryžiuose padarome šaukšto kotu gilias duobes, uždengiame dangčiu ir paliksime ryžius troškintis garuose iki 30 min.

Troškinant svarbu nemaišyti. Ryžius maišyti tik ryžių sluoksnyje, tai nėra sunku, net turėdama ploną sluoksnį, lengvai verčiau ryžius iš apačios į viršų neliesdama morkų ir mėsos sluoksnio. Ryžiams išvirus, vandeniui beveik išgaravus plovas bus paruoštas. Jei gaminimo eigoje vanduo išgaruoja, o ryžiai lieka žali, galima pilti karšto vandens tiek kiek reikia.

Valgyti taip pat reikia dėti sluoksniais, dedame ryžių, tada morkų ir vėliau pakabiname mėsos sluoksnio.

Skanaus!

Reikės:

3 kg sunokusių pomidorų,

0,5 kg saldžiosios paprikos,

5 svogūnų galvų,

5 česnakų skiltelių,

morkų kuo daugiau, tuo geriau,

9 proc acto (dėti tiek, kad nebūtų rūgštu ~ 2 VŠ),

2 VŠ krakmolo,

1 AŠ druskos,

1 VŠ cukraus,

juodųjų ir kvapiųjų pipirų pagal skonį.

Stiklainių ir dangtelių paruoštų konservavimui.

Gaminame:

Pomidorus, sumalame mėsmale.

Svogūnus smulkiai supjaustome arba sumalame mėsmale.

Morkas sutarkuojame burokine tarka.

Paprikas smulkiai supjaustome.

Į puodą sudedame svogūnus, morkas, pilame labai labai nedaug vandens ir truputį patroškiname daržoves, kol suminkštėja. Troškiname pamaišydami.

Suminkštėjus morkoms ir svogūnams sudedame paprikas, vėl truputį patroškiname. Troškiname pamaišydami.

Supilame pomidorus, druską, cukrų, pipirus ir troškiname, kol išgaruoja vanduo ir masė sutirštėja. Troškiname pamaišydami.

Į sutirštėjusią košę pilame acto, krakmolą atskiestą su trupučiu vandens dar kelias minutes  (~ 5  min) paverdame, prieš tai košę  gerai išmaišome.

Troškintą košę supilame į paruoštus konservavimui stiklainius, užsukame dangteliais, apverčiame ir apkloję šiltai paliekame atvėsti.

Skanaus!