Buvau suabejojus ar dėtį šį receptą, juk jis toks paprastas ir kas nemoka pasidaryt pomidorų sulčių žiemai. Bet kad jau šis tinklalapis yra visų pirma mano pačios užrašinė, taigi pasidariau sulčių ir užsirašiau, jei kada pamirščiau ar mano zuikutei reikėtų, jei dar tokie tinklalapiai bus…

Reikės:

pomidorų,

druskos (~ 5 g litrui sulčių),

stiklainių,

dangtelių.

Gaminame:

Gerai sunokusius pomidorus supjaustome kaip galima smulkiau.

Sudedame pjaustytus pomidorus į puodą ir verdame, kol atsiranda sulčių.

Nukošiame sultis ir pomidorus per kiaurasamtį, pertriname likusias sveikas pomidorų dalis.

Atsiradusias sultis dar kartą užviriname, gardiname druska.

Supilstome į paruoštus konsvervavimui stiklainius ir užsukame dangteliais.

Sultys būna tirštokos, bet tokių jų maistinė vertė didesnė.

Skanaus!

Kai šį padažą pamačiau pas kelias tinklarašitininkes susidomėjau. Suintrigavo mane dar jis dar žiemą, pasižymėjau ir patį pirmą pomidorų derlių paskyriau šiam padažui. Net nereikia jo daug girti, manau, jei jau jį darė ne viena blogerė ir visos gyrė, tai ką jau čia man kartotis. Patiko jis: Jurgitai, Vilmai ir Redai, tai jau yra pati geriausia rekomendacija.

Pati dariau vieną nelabai žymų pakeitimą, padažą padalinau į dvi dalis, vieną palikau pagal receptą, į kitą – dėjau aitriąją papriką ir taip gavau 2 padažus. Su brangiausiuoju nusprendėm, kad aštraus reiks pasidaryti dar….

Reikės:

3 kg prinokusių pomidorų,

4 raudonųjų paprikų,

5 didelių svogūnų galvų,

1 česnako galvos,

1 stiklinės cukraus,

5 nubraukų VŠ druskos,

150 ml 9 % acto ,

1 AŠ maltų juodųjų pipirų,

1 AŠ malto cinamono,

1 AŠ maltos kalendros,

1 AŠ džiovinto ar šviežio smulkinto baziliko,

1 – 2 didesnės aitriosios paprikos, jei darysite aštrų padažą,

stiklainių, dangtelių.

Gaminame:

Pomidorus užpilame verdančiu vandeniu, nuplikome, nulupame odeles ir supjaustome smulkiais gabalėliais.

Smulkiai supjaustome paprikas, svogūnus.

Daržoves sudedame į puodą, supilame: druską, cukrų, prieskonius ir verdame pamaišydami ~ 1 val., kol sutirštėja. Verdame maišydami, kad neprisviltų.

Baigiant virti supilame actą, smulkintą česnaką ir aitriąją papriką (jei darome aštrų) ir dar truputėlį paverdame.

Viską sutriname trintuvu (blenderiu) iki vientisos masės.

Sukrečiame į paruoštus stiklainus ir užsukame dangtelius ir laikome vėsiai.

Skanaus!

Mano tėveliai turėjo nuostabią kaimynę (turėjo, nes išsikėlė gyvent kitur), kuri kepa ne tik nuostabius, pūko purumo, plunksnos lengvumo tortus, bet ir turi puikių konservavimo receptų. Vienas iš jų –  konservuotos morkos. Pavadinime nesuklydau, parašiau – nemėgstantiems, ne veltui. Mūsų šeimoje morkas mėgsta tik mažoji, bet šitas konservavimo receptas pakeitė ir mūsų nuomonę. Visų pirma, jei ragaut užmerktomis akimis tai niekaip nepasakytum, kad čia morkos. Jos tokio fantastiško, saldžiarūgščio skonio. Puikus dalykas.

Reikės:

Morkų, stiklainių ir dangtelių.

Marinatui:

1,25 L vandens,

125 g. acto,

1,5 VŠ druskos,

0,5 st cukraus,

lauro lapelių, kvapiųjų pipirų.

Tokiu marinato kiekiu užpyliau 3,5 L morkų.

Gaminame:

Morkas nuplauname, nuskutame ir išverdame. Svarbu nepervirti. Virtas morkas sutarkuojame morkų ar burokine tarka. Arba kaip Ramutė supjaustome virtas morkas kvadratėliais.

Sutarkuotas morkas sudedame į stiklainius, dedame į stiklainį po lauro lapą ir kvapiųjų pipirų, užpilame verdančiu marinatu, užsukame dangtelius.

Skanaus!

Per ilgą laiką mūsų šeimoje nusistovėjo konservavimo receptai. Atsisijojo nelabai mėgiami ir dabar darau tik taip ir tai ką valgo mano šeima. Pomidorus konservuoju dviem būdais arba savo sultyse arba šiuo receptu. Nuostabūs abu, bet čia jau skonio reikalas.

Reikės:

Smulkių pomidorų, lauro lapų, kvepainčių pipirų.

Marinatui:

Litrui vandens – 2 VŠ druskos, 2 VŠ cukraus.

Gaminame:

Pomidorus nuplauname, sudedame į konservavimui paruoštus stiklainius ir dangtelius. Dangtelius paruošti paparasta. Jei dangteliai nauji – užtenka tik palaikyti verdančiame vandenyje, jei nauadoti – tada pakaitintus verdančiame vandenyje reikia išvalyti su spirituota ar degtinėje mirkyta vata.

Užpilame juos verdančiu vandeniu, pridengiame dangteliu. Palaikome ~ 10 min. (Laikau, kol stiklainį galima paimt į rankas ir nenusideginus nupilt vandenį).

Skystį nupilame į puodą, jį vėl užverdame ir vėl užpilame pomidorus. Vėl palaikome ~ 10 min. užpiltus ir nupilame į puodą.

Dar kartą užverdame skystį, tik šį kartą sudedame druską ir cukrų.

Marinatu užpilame pomidorus. Stiklainius užsukame dangteliais.

Skanaus!

Senovinė vyšnių uogienė

Pasakiška, saldi, juoda kaip naktis vyšnių uogienė. Senas receptas iš mamos receptų knygos. Anksčiau tokia uogienė man atrodydavo tikras nesusipratimas –  per saldi, per tiršta, kol atėjo laikas ja gardinti mažosios blynus, košes ir kita. Nereikia nė sakyti, kad dabar ši uogienė viena iš favoričių.

Reikės:

1 kg vyšnių  – 1 kg cukraus

Gaminame:

Uogas nuplauti, palaukti, kol nusausės. Išimti kauliukus. Užpilti cukrumi ir palikti per naktį.

Rytojaus dieną sultys nupilamos į puodą ir pavirinamos 5 – 6 min. graibant putas.

Po to uogos sudedamos ir verdamos, graibant putas, kol sirupas pradeda tirštėti, o uogos įgauna metalo blizgėjimą, arba išgriebtos iš sirupo, susiraukšlėja.

Išvirta uogienė supilstoma į stiklainiukus ir laikoma vėsioje vietoje.

Uogienei pagardinti recepte siūloma dėti 20 sutintų vyšnių branduolių. Virdama pamiršau, dabar graužiuosi. Branduoliai suteikia tokį nuostabų vyšnišką aromatą.

Skanaus!