Šis lazanijos receptas yra vienas iš tų , kurį radęs, daugau ieškot nebenori. Kadangi nenoriu būti diletante, o pati maisto ruošimo nesimokiau, žiūriu, kaip patiekalus gamina išmanantys ir mokausi. Iki šio lazanijos ruošimo recepto, manosios lazanijų versijos būdavo, sakykim – nelabai… ir kai radau šį receptą supratau, kad ieškojimai baigėsi. Dabar lazaniją gaminu tik taip, ne vienus metus gaminu, todėl jau drąsiai darau pakeitimus pagal save. Lazanija nėra labai greitai paruošiamas patiekalas, kad būtų greičiau galima mėsos padažą pasidaryti iš vakaro.

Klasikinei lazanijai svarbūs trys dalykai:

makaronų lakštai (geriausia švieži, šaldyti),

mėsos padažas,

baltasis padažas (bechamel), be jo lazanija būna nestabili, išsivažinėjusi.

Reikės:

Lazanijos lakštų,

tarkuoto parmezano (naudoju Džiugą).

Mėsos padažui:

svogūno,

morkos,

saliero stiebo,

2 česnako skiltelių,

250 g. kiaulienos faršo,

500 g. konservuotų pomidorų (geriausia be odelės),

3 VŠ pomidorų padažo (be priedų)

druskos, pipirų, džiovinto raudonėlio,

aliejaus kepimui.

Baltajam (bešamelio) padažui:

500 ml pieno,

pusės svogūno,

50 g. sviesto,

2 VŠ miltų,

lauro lapo, druskos, pipirų, muškato riešuto,

3 gvazdikėlių.

Gaminame:

Mėsos padažą:

Svogūną, morką, salierą nuplauname, nulupame, supjaustome smulkiai, morką sutarkuojame. Į keptuvę pilame šlakelį aliejaus ir sudedame daržoves. Apkepame pamaišant, kol suminkštėja ~ 4 – 5 min.

Padidiname kaitrą, sudedame faršą ir kepame, kol apskrunda. Faršą geriausia dėti dalimis, kad mėsa keptų, o ne troškintųsi. Aš dedu plonus blynelius, ir kepant faršą išskirstau, kol lieka smulkus.

Faršui apkepus supilame konservuotus smulkintus pomidorus (su kombainu sutriname arba su peiliu supjaustome, jei pomidorai su odelėmis, odeles nulupame). Dedame kelis šaukšus pomidorų padažo (naudoju Kėdainių be konservantų). Beriame raudonėlį. Baigiant troškintis dedame smulkintą česnaką.

Troškiname 40- 45 min.

 Baltąjį padažą:

Į puodą supilame pieną, dedame svogūno pusę, lauro lapą, gvazdikėlius ir užverdame. Paliekame atvėsti. Atvėsus pieną perkošiame. Visi prieskoniai suteikia nuostabų aromatą. Viena mano draugė, skundėsi, kad šis padažas jai neskanus. Todėl jei nemėgstate svogūno ar panašiai, į pieną nedėkite nieko, tiesiog užvirkitite ir viskas.

Ant vidutinės ugnies ištirpiname sviestą, beriame miltus ir maišant juos pakepame 2 – 3 min. Maišant plaktuvu, pamažų supilame pieną ir padažą pavedame 5 min.

Gardiname druska, pipirais, muškatu.

Ruošiame lazanijos lakštus:

Man pirkti džiovinti makaronų lakštai – košmarų, košmaras. Lazanija su jais katastrofiškai neskani, todėl perku šviežius arba makaronus darausi pati.

Prieš sluoksniuojant lazaniją lakštus apverdu 1 – 2 min. arba darau, kaip rašo instrukcijoje.

Apvirtus makaronus sudedame į šaltą vandenį, kad atvėstų.

Sluoksniuojame lazaniją:

Formą patepame aliejumi, dedame makaronų lakštą. Tepame ploną sluoksnį mėsos padažo.

Ant mėsos padažo tepame sluoksnį baltojo padažo.

Dengiame makaronų lakštu ir vėl dedame sluoksnius. Paskutinis – baltojo padažo sluoksnis, ant jo barstome tarkuoto Džiugo.

Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje ~ 50 min., kol apskrunda lazanijos viršus.

Skanaus!

 

Vakar užsukus į svečius pas mamą, jau prie durų nosį kuteno nuostabus kvapas, iškart supratau, kepė kažką gardaus. Neapsirikau – varškės pyragą, labai labai minkštą, purų…. Tiesą pasakius, pyragų aš nelabai mėgstu. Jei jau nori vaišinti mane pyragu, tai šis turi būti tikrai geras. Šis varškės, man patiko ir labai, taip patiko, kad net pamyniau savo sviekos mitybos principus ir prisikirtau, kiek tilpo.

Reikės:

Tešlai:

200 g. sviesto arba margarino,

2 stiklinių miltų,

2 VŠ kakavos,

1 AŠ kepimo miltelių arba sodos,

1 kiaušinio,

1 stiklinės cukraus

Įdarui:

600 g. varškės,

stiklinės cukraus,

200 ml grietinės,

2 VŠ krakmolo,

4 kiaušinių,

razinų.

Gaminame:

Ištirpiname sivestą, jam atvėsus, įmušame kiaušinį, beriame cukrų ir maišome, kol jis ištipslta. Tešlą padalijame į dvi dalis, apvyniojame maistine plėvele ir dedame į šaldiklį.

Laikome kelias valandas, tikriau tol, kol ta tešla sustingsta tiek, kad galima būtų tarkuoti.

Ruošiame įdarą.

Varškę ištriname, sudedame krakmolą, grietinę išmaišome. Kiaušinius ištriname su cukrumi ir sukrečiame į varškę. Dedame razinas (prieš tai išbrinkintas). Mama papildomai į varškę tarkavo citrinos žievelės, dėjo džiovintų spanguolių. Išmaišome.

Vieną tešlos dalį į kepimo formą sutarkuojame su rupia tarka ant trupinių dedame varškės įdarą, ant viršaus užtarkuojame kitą tešlos gabalą.

Pyragą kepame 180 laipsnių temperatūroje apie valandą.

Skanaus!

Idėja: Žurnalas darbštuolė, tema „Sūrio pyrgai”.

Nežinau kiek tas blynas šveicariškas, tiesiog mes jį taip vadinam. Paprasta, greita, skanu ir nenuobodu. Valgom tą blyną su rūgpieniu, česnakinės varškės padažu  (kaip pasigaminti žiūrime: čia) ar kastiniu, nors mano žmogus, įsigudrina prie jo ir mėsytės pasiimt.

Reikės:

2 bulvių,

svogūno galvelės.

alyvuogu aliejaus kepimui,

citrininės druskos.

Gaminame:

Bulves nuskutame, sutarkuojame burokine tarka.  Svogūną nulupame, smulkiai supjaustome sumaišome su bulvėmis. Keptuvėje įkaitiname aliejų, dedame ploną sluoksnį bulvių. Blynas turi būti didelis per visą keptuvę. Mentele paspaudžiame.

Kepame kol viena pusė apkepa. Apverčiame, geriausia dviem mentelėmis. Svarbu bulvių nepridėti per daug, tada jau bus nebe blyns, o keptos tarkuotos bulvės.

Skanaus!

Reikės:

200 g. varškės,

kelių šaukštų grietinės,

poros česnako skiltelių,

krapų,

druskos.

Gaminame:

Varškę pertriname, dedame grietinės, pjaustytus žalumynus, spaudžiame česnaką, išmaišome. Pasūdome pagal skonį.

Skanaus!

Nuostabi pieniška sriubytė, labai tinka mažiesiems, nuostabi, lengva vakarienė. Išverdama akimirksniu ir yra tikras išsigelbėjimas, kai reikia –  čia, dabar ir tuoj pat, pamaitinti mažąjį alkaniuką.

Turiu pasakyt, kad ši mano mamos zacirkos versija mažai paplitusi, daugiau yra verdama su tarkuotais tešlos gabaliukais, ši daug paprasesnė, bet man skanesnė, nes patys makaroniukai – leistinukai minkštučiai ir išverda akimirksniu.

Reikės:

3  – 4 VŠ miltų,

1 kiaušinio,

250 ml vandens (puodelis),

250 ml pieno (puodelis),

druskos,

gabalėlio sviesto,

tarkos (morkų ar burokėlių).

Gaminame:

Visai nesvarbu kiek pilsit pieno, vandens. Čia nėra svarbūs tikslūs kiekiai. Pilkit pieno ir vandens tokį santykį, kokiu įprastai verdate pienišką sriubą, galima pienuko ir vandens pilti lygiom dalim, galima ir santykiu 1:3.

Pilam vandenį ir pieną į puodą ir užkaičiame virti.

Kol verda greit pasidarome „zacirkiukus”.

Į dubenį beriame miltus, mušame kiaušinį. Išmaišome, kad liktų vientisa masė. Jei kiaušinis labai didelis, o miltų matote, kad maža – beriame dar, tešla turi būti minkšta, vientisa, lengvai maišoma, bet tiršta. Ją skiedžiame vandeniu (geriausia po šaukštą), tol, kol lieka tokio tirštumo kaip grietinė, arba masė mažiem blyneliam kepti. Beriame kelis grūdėlius druskos, išmaišome.

Užvirus vandeniui su pienu, prisukame kaitrą, imame tarką, laikome ją virš puodo ir pamažu pilame zacirkiukų masę. Nuo tarkos nukritę lašiukai, susiformuoja verdančiame 1piene mažais makaroniukais – lašiukais – zacirkiukais. Pamaišome sriubą ir vėl pilame zacirkiukų masę, tirštumą pasidarome kokį pageidaujame.Virti ilgai nereikia (1 -2 min.) , nes nukritęs tešlos lašiukas, kaip mat išverda.

Pabaigai sriubą gardiname druska ar cukrumi, gabalėliu sviesto.

Skanaus!