Pusryčiai, pusrytėliai mažiesiems ir ne tik 🙂 šie , mano vaikystės mylimiausi, kepti varškėtukai su padažėliu, niam niam 🙂 Dabar pagal mamytės receptuką kepu savo šeimynėlei pusryčiams, o kartais ir vakarienei, kai pritrūksta fantazijos ar laiko. Viens du ir padaryta! Tik reikia nepadauginti miltų, tada nebebus tokie minkštučiai, purūs. Tikiuosi nenusivilsite 🙂 patiks ir Jums.

REIKĖS:

1 pakelio varškės 9 proc.;

1 kiaušinio;

pusę puodelio miltų;

ant galo šaukštelio sodos arba kepimo miltelių;

2 AŠ cukraus;

žiupsnelį druskos.

GAMINAME:

Į dubenį įmušame kiaušinį, beriame cukraus, druskos, sodos arba kepimo miltelių ir viską šakute išplakame ( aš naudoju kepimo miltelius). Tada dedame varškę ir vėl labai lengvai viską išsukame, nepersistengiame, jog liktų varškės gumuliukai. Pilame miltus ir suformuojame tešlą. Gaunasi truputi lipnoka (skanesni, minkštesni, puresni varškėtukai) tešla. Ant miltais pabarstyto stalo iškočiojame didelį blyną ir spaudžiame, puodelio pagalba, apvalius varškėtukus arba galima sausainių formeles spausti. Kepame ant silpnos ugnies, kol parus. Kol kepa varškėtukai, pasidarome padažą: į ištirpdytą sviestą dedame grietinę, įberiame vanilinio cukraus, arba galite su  mėgstama uogiene, ar vien tik su grietine.

SKANAUS!

Šaltiena, šaltienytė – mėsos ir kaulų nuoviro drebučiai su mėsos gabalėliais. Šis  patiekalas plačiai paplitęs Rytų Europos virtuvėse. Manoma, kad šaltiena buvo pradėta gaminti Viduramžiais. O mano mamulės šaltienytė tai pati pati skaniausia, neteko skanesnės valgyti.  Jau giminės ratas žino, jog Irenos šaltiena –  numeris 1!!! Visada būna jos ant šventinio stalo (dar gauname lauktuvių bliudelį 🙂 Žodžiu, verta  išsivirti pagal šį receptuką!!!

REIKĖS:

 1 kiaulienos karkos;

2 kiaulių kojų;

3 ketvirčiai vištienos;

druskos, pipirų;

2 vnt. lauro lapelių;

2-3 skiltelės česnako;

konservuotų žirnelių, morkų.

GAMINAME:

Sudedame nuplautą, sutvarkytą, be jokių šerelių mėsytę į puodą ir verdame, tik neuždengiame dangčio (skaidresnė gaunasi šaltiena).  Vandens pilame tiek, jog apsemtų mėsą, virimo metu nereikia „dapilinėti” vandens (gali nesustingti šaltiena). Prieš užverdant būtinai nugraibome susidariusias putas! Kai viskas užverda, sumažiname ugnį (skanesnė būna šaltiena), beriame prieskonius ir verdame 2  valandas, kol mėsytė pati krenta nuo kaulo. Ištraukiame mėsą į puodą, taip greičiau atvėsinsime, tada ją susmulkiname peiliu, mamos žodžiais tariant „nukauliname” 🙂 Perkošiame virtą nuovirą ir į jį supilame susmulkintą mėsą, įspaudžiame 2-3 skilteles česnako ir viską vėl paverdame 15 min. Ataušusią masę supilstome į indelius (p.s. į indelio dugną galima konservuotų žirnelių, morkų įdėti, papuošti) kai galutinai pravėsta, sudedame į šaldytuvą sustingti.

SKANAUS!

Ar turite mėgstamas salotas? Jei dar ne, tikiuosi, kad šios taps pačiomis pačiausiomis. Man jos Nr. 1 ! Nėra nei geresnių, nei skanesnių, nei greičiau pagaminamų. Salotų su majonezu ar grietine mėgejams, tai tikrai – ne tai. Labai džiaugiuosi, kad mano žmogus, per 15 bendro gyvenimo metų, pagaliau, nors ir nelabai seniai, suprato ir pamilo tikrą salotų be majonezų ir grietinių skonį. Skonis yra ugdomas, kitas mūsų šeimos žingsnelis – pomidorų padažų keitimas natūraliais, sumažinimas valgant patiekalus ir pan. Apie atrastą tobulą pomidorų padažą jau rašiau čia. 

O dabar apie tobuliausias salotas. Nebūtinai dėti viską, ką surašiau. Galima eksperimentuoti, dėti tik savo mėgstamus komponentus. Aš naudojau kanapių aliejų (Hempus) man tai naujas atradimas. Man negalinčiai vartoti žuvies taukų, valgyti žuvies tai tikras išsigelbėjimas. O ir skonis kanapių aliejaus – geras, labai labai geras. Labai rekomenduoju.

Reikės (vienam labai alkanam):

1 vidutinio pomidoro,

trečdalio ilgo agurko,

penktadalio didelio žiedinio kopūsto,

ketvirčio avokado,

ketvirčio salotos Iceberg,

1 AŠ tarkuoto „Džiugo”,

1 – 2 VŠ kanapių aliejaus arba alyvuogių aliejaus,

kanapių sėklų,

česnako granulių,

druskos.

Gaminame:

Paplėšome Iceberg salotų, pjaustome kitas daržoves, barstome vos vos druska, česnako granulėmis, pašlakstome aliejumi, beriame kanapių sėklų, barstome „Džiugą”.

Mėgaujamės!

Visiems, mažiems ir dideliems, yra tekę ragauti įvairiausias picas, picutes, jų padus, vienokius ar kitokius. Vieniems toks skaniausias padas, kitiems anoks 🙂 ir suprantama, juk  dėl skonio nesiginčijama! Šitas picos padas, superinisss, mums, ragavusiems, labai labai patiko. SUPER!!! Šį kartą stebėjau, kaip pusseserė ruošė picos padą. Viens du ir yra 🙂 Kitą kartą – mano eilė 🙂 Pradedame 🙂

REIKĖS:

300 g miltų;

100 g sviesto;

100 ml pieno;

1 kiaušinio;

1 VŠ grietinės;

0,25 g mielių;

žiupsnelį druskos.

GAMINAME:

Persijotus miltus, sutarkuotą sviestą, kiaušinį, grietinę, druską sumaišome dubenyje. Pašildytame piene ištirpiname mieles. Supilame į dubenį. Suminkome tešlą.

Štai taip atrodo.

Tešlą įviniojame į maistinę plėvelę ir palaikome šaldymo kameroje  20 min. arba šaldytuve gerą valandą.

Tuo metu pasiruošiame turimus bei mėgstamus ingredientus picai kepti. Kepėme dvi picas, vieną vaikišką, kitą suaugusiems. Jei lieka tešlos, suviniojame į tą pačią plėvelę ir laikome šaldymo kameroje, kitam kartui 🙂 Kepame įkaitintoje orkaitėje 180°C  20 – 30 min.

SKANAUS!

Keksiukai, keksiukai ir dar šokolaaaadiniai, ir dar su maskarponės sūriu ir cukraus pudra… Šiuos, mini keksiukus, specialiai kepėme pusbrolio gimtadienio šventei (p.s. o kiek džiaugsmo buvo ragauti šokoladinę tešlą). Vykę, pavykę!!! Užskaityta!!! Kepsiu dar ir dar kartelį 🙂 Ir Jums, brangiosios, siūlau išbandyti. Pirmyn!

REIKĖS:

225 g kvietinių miltų;

90 g cukraus;

1 kiaušinio;

150 ml pieno;

50 ml saulėgrąžų aliejaus;

2 AŠ kepimo miltelių;

2 VŠ kepinių ir desertų kakavos

(„Beatos virtuvė”);

žiupsnelį druskos;

1 AŠ vanilinio cukraus arba vanilės ekstrakto.

KREMUI:

150 g maskarponės sūrio (naudojau 50 g, užteko);

100 g cukraus pudros;

žiupsnelį druskos, citrinų sulčių;

uogų ar pabarstukų papuošimui.

GAMINAME:

Persijojame miltus, cukrų (p.s. kitą kartą cukraus pilsiu ir daugiau), kepimo miltelius, druską,”Beatos” kepinių ir desertų kakavą (žinoma galima ir paprastą) viename dubenyje. Kitame –  plakame kiaušinį, pieną, aliejų, vanilinį cukrų (plakiau  mikserio pagalba). Paskui po šaukštą pilame sausus ingredientus į kiaušinio plakinį. Maišome jau su šaukštu (su vadinamu mikseriu nebeišeis plakti 🙂  kol gauname vientisą, glotnią tešlą (p.s. keksiukų tešla turi būti maišoma trumpai, nes ilgas ir intensyvus maišymas su miltais keičia tešlos struktūrą – intensyvaus maišymo metu oro burbuliukų sienelės plonėja, tešla silpnėja, ir tai turi įtakos gatavo gaminio purumui). Gaunasi tokia riebi, sunki tešla.

Štai taip atrodo tešla 🙂

Kadangi kepiau mini keksiukų formelėse, tai su šaukšteliu po nedaug sudedame į formeles tešlos. Kepame įkaitintoje orkaitėje 200 °C, apie 15-20 min., kol pakils. Gaunasi virš  30 mini šokoladinių keksiukų.

Mikserio pagalba suplakame maskarponės sūrį su cukraus pudra, truputėlis druskos, citrinų sulčių. Konditeriniu švirkštu puošiame atvėsusius keksiukus.

Šaltinis:

SKANAUS!