Reikės:

Cukinijos vidutinės (sėklas išimti) arba poros mažų,

kiaušinio,

~ 150 g. varškės,

miltų (naudoju speltos, nuostabūs blynai būna ir ne tik blynai, o dar sako labai sveiki…),

druskos, pusės svogūno galvos,

aliejaus kepimui ir 2 VŠ į tešlą.

Gaminame:

Cukiniją sutarkuojame su bulvine tarka, nusunkiame, nepagailime.

Su ta pačia tarka sutarkuojame pusę svogūno galvos (nebūtinai jei nemėgstate).

Mušame kiaušinį, dedame pertrintą varškę, išmaišome.

Dedame miltus, miltų tiek kad tešla nebebūtų vandeninga ir blynus galima būtų dėti su šaukštu, blynų tešla lieka panaši į miltinių blynų, jei miltų bus per mažai, blynai bus skysti ir kepant bus greičiau košė negu blynas. Bus sunku apversti.

Pilame kelis VŠ aliejaus į tešlą.

Kepame aliejuje, vidutinėje kaitroje, apverčiant.

Labai skanūs šie blynai ir su varškės padažu, ir su grietinės, ir su uogiene…

Skanaus!

Pamačiusi liepos mėnesio kepėjų be stabdžių iššūkį iškarto žinojau, būtinai jį priimsiu. Apie štrudelius buvau girdėjusi ir visai norėjau pabandyti jį iškepti.  Bėgo mėnuo, vėsias dienas keitė vis karštesnės ir noras kepti štrudelį vis mažėjo ir mažėjo… Kol ėmė degti uodega… Laikas privertė susigrąžinti norą kepti štrudelį, gerai, kad tuo pačiu sugrąžino ir vėsius orus.

Šiek tiek prisibijojau to popieriaus plonumo tešlos,  bet viskas pasirodė daug paprasčiau negu galvojau. Labai jau lengva tą tešlą ištampyti, iškočioti, nes ji būna labai minkšta. Labai patiko tas varškės štrudelis mano šeimai, mano brangiausias, kuris višiskai nemėgsta saldumynų įvertino jį „superinis“, mama su tėčiu irgi šveitė, net ausys lapsėjo ir vis linksėjo, kad skanu.

Reikės:

Tešlai:

250 g.miltų,

žiupsnelio druskos,

125 ml drungno vandens,

50 g. lydyto sviesto.

Įdarui:

1 kg varškės (20 % riebumo)-  naudojau 650 g. varškės 9 % riebumo,

100 g razinų,

5-6 VŠ romo,

2 VŠ lydyto  sviesto,

vanilės ankšties,

150 g cukraus,

3 kiaušinių.

Aptepimui:

4-5 VŠ maltų džiūvėsių,

cukraus pudros apibarstymui,

1 VŠ aliejaus tešlai aptepti,

125 g. lydyto sviesto, tepti štrudeliui kepant.

Gaminame:

 Tešlą:

Į miltus supilame druską, sviestą ir vandenį. Užminkome minkštą tešlą. Minkom ir daužom į stalą tešlos gabalą, kol tešla lieka minkštutė. Darbuojamės geras 5 – 10 min. Tešla būna minkšta ir nelipni. Maloni liesti ir minkyti.

Užminkytą tešlą dedame į dubenį nupiltą karštu vandeniu, aptepame aliejumi,  uždengiame  ir paliekame valandai pasibūti ramiai.

Įdarą:

Varškę imiau pusriebę, tad jos tikrai nepalikau nuvarvėti, jau tikrai ten nebuvo kam varvėti.

Razinas nuplauname, užpilame romu ir paliekame valandai.

Į dubenį sudedame: varškę, cukrų, kiaušinius, sviestą. Išskrebentą vanilę iš ankšties. Viską gerai ištriname (naudojausi trintuvu – blenderiu). Pabaigai sudedame rome brinkintas razinas.

Štrudelį:

Ant stalo tiesiame rankšluostį. Ant jo barstome šiek tiek miltų ir iškočiojame stačiakampį. Kuo plonesnį. Orientacinis dydis 30 X 40 cm.

Iškočiojus pakišame rankas (delnais žemyn) ir tampome tešlą iki popieriaus plonumo. Tampiau kol pradėjo šviestis rankšluosčio raštai. Didelis toks stačiakampis gavosi.

Tešlą aptepame lydytu (125 g.) sviestu ir pabarstome maltais džiuvėsiais.

Palikdami nuo kraštų po 2 cm sudedame varškės įdarą.

Rankšluosčio pagalba susukame študelį. Dedame jį į kepimo popieriumi išteptą skardą.

Štrudelį aptepame sviestu.

Kepame iki 175 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, nenaudodami grilio funkcijos, 45 – 50 min. Kepant nuolat aptepti sviestu.

Iškeptą varškės štrudelį apibarstome cukraus pudra.

Valgome karštą su ledais ar plakta grietinėle, nors man nebereikėjo nieko. Skanus dalykas tas štrudelis.  Skaniausias jis man šiek tiek vėstelėjęs, tada atsiveria visu grožiu plonytės tešlos skonis. Štrudelis kepdamas šiek tiek išplero į kraštus. Kažin ar taip ir turi būti?

Skanaus ir ačiū Agnei už iššūkį!

 

Šie varškėčiai dar niekada neapvylė. Jei išnaudoju visus resursus mažososios valgiaraštyje, tai čia paskutinis šiaudas. Visada dešimt balų, visada pilna burna ir su malonumu… Tiesą pasakius su malonumu ir aš pati pabaigiu mažiukės lėkštę, jei tik dar kas lieka…

Varškėčiams svarbu viena – nepadauginti miltų, jei jų per daug – varškėčiai liks kieti, kaip puspadis, tada jau jiems tiesus kelias į šiukšlyną, jei miltų per mažai – varškėčiai virsta koše ir vėl – tiesus kelias į šiukšlyną. Reikia aukso vidurio. Dar geras šis patiekalas tuo, kad pasidarius jų daugiau, likusius galima užšaldyti, užšaldyti tokiomis porcijomis, kokias jūsų mažulis ar jau paaugęs cipulis suvalgo. Turint šaldytų paskui dar lengviau, tik vienas, du į puodą ir išvirė!…

Reikės:

180 – 200 g. varškės (naudoju pusriebę),

1 kiaušinio,

1 nubraukto VŠ krakmolo,

1 VŠ manų kruopų,

2 dideliu didelių VŠ miltų + 1 nedidelis VŠ miltų,

žiupsnelio druskos.

Padažui:

grietinės,

sviesto.

Gaminame:

Varškę ištriname su kiaušiniais ir druska.

Beriame krakmolą, manus, miltus. Miltų tiek, kad būtų lengvai minkoma, bet lipni tešla. Jei tešla nelimpa prie rankų – varškėtukai bus kieti. Tad atsargiai su miltais – nepadauginkite. Geriau daugiau pabarstyti ant lentelės.

Paviršių barstome miltais, iš tešlos suformuojame volelį, jį paspaudžiame ir supjaustome norimo storumo (geriausia ~ 1 cm) gabalėliais.

Varškėčius verdame verdančiame, pasūdytame vandenyje. Ne ilgiau kaip 5 min. Geriausia  –  raugauti.

Valgome su grietinės ir sviesto padažu. Padažo negailime.

Skanaus!

Išbandžiau jau ne vieną vaflių receptą, patiko šis. Patys vafliai tokie purūs minkšti, lengvai traškiu paviršiumi. Patiko ir tai, kad nėra labai saldūs. Saldumo užsidėti gali kokio tik nori.

Reikės:

225 g miltų,
1.25 AŠ kepimo miltelių,
žiupsnelio druskos,
2 kiaušinių,
3 VŠ cukraus,
0,25 AŠ vanilinio cukraus,
25 g sviesto,
225  ml pieno.

Gaminame:

Kiaušinių trynius atskiriame nuo baltymų. Baltymus išplakame iki standumo.

Kiaušinių trynius ištriname su cukrumi, druska, vaniliniu cukrumi.

Pilame pieną, išlydytą sviestą.

Miltus persijojame su kepimo milteliais. Supilame į pieno, sviesto ir kiaušinių trynių mišinį, išmaišome.

Atsargiai sudedame išplaktus kiaušinių baltymus. Taip pat atsargiai išmaišome.

Kepame vaflinėje, kol gražiai parausta.

Jei nenorite, kad vafliai suminkštėtų iškeptus sudėkite ant popierinio rankšluosčio.

Skanaus!

Šaltinis: čia.

 

 

Kad jau turėjau iš vakaro virtų bulvių su lupena, nusprendžiau tuo pačiu išmėginti pas aguonėlę nužiūrėtą receptą. Man patiko, labai patiko. Paruošti, jei turi virtų bulvių, užtrunka kelias minutes. Iškepa taip pat labai greit, kiek tam kiaušiniui reikia. Šeimos galva, pasidžiaugė, kad gražiai atrodo, o kad jau jis didelis kiaušinių mylėtojas, tai sakyt, kad patiko, net nereikia…

Reikės:

virtų bulvių su lupena,

kiaušinių,

rukytos kiaulienos šoninės gabalėlio,

Džiugo, druskos, pipirų, smulkintų krapų,

sviesto gabalėlio,

aliejaus formai patepti.

Gaminame:

Bulves geriausia išvirti iš vakaro, bet nieko tokio ir prieš gaminant.

Bulvės viršaus nupjauname tiek, kad patogu būtų išskobti šiek tiek iš vidaus. Vidų barstome druska ir pipirais.

Į bulvės vidų įklojame šoninės juostelę, dedame mažiuką gabalėlį sviesto, įmušame kiaušinį.

Kiaušinį apiberiame druska, pipirais, smulkintais krapais.

Bulves, nupjautus viršelius galima ir išskobtas dalis sudėti į aliejumi išteptą skardą.

Kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, kol kiaušinis iškepa.

Barstome tarkuotu Džiugu ir patiekiame su gausybe daržovių salotų.

Skanaus!