Plastilinas

Šis plastilino receptas yra pirmoje Beatos knygoje „Beatos virtuvė“. Superinis dalykas, tiems kas turi vaiku. Mano mažoli lipdo nuo metų, ne kiek jinai, kiek mane verčia. Tai ir lipdom abi, lipdom… Kadangi pati prisidedu prie šio reikalo, tai jau turiu supratimą apie pastilinus. Naminis plastilinas – nuostabus, minkštas, lipnus, o liesti –  vienas iš geriausių, pirkti, garsių firmų, tai tik spalvomis gražūs, bet lipdyti jie kieti, nemieli liesti, arba birūs. Kai reikia kiškiui ar kam kitam ausytes ar nosytę prilipdyt ir nelimpa, o namie gamintas – limpa. Trupiniai, palikę kur ne vietoj, sudžiūna ir puikiai susišluoja. Laikyti namie gamintą plastiliną reikia arba šaldytuve polietileniame maišelyje arba uždarame indelyje. Tai saugus naudoti ir ekologiškas plastilinas, juk gaminame iš maisto produktų. O dar viena nuostabi šio plastilino savybė, svarbi mamoms, kurių vaikučiai viską mėgsta dėti į burną – jis toks sūrus, kad vieną kartą lyžtelėjęs daugiau niekada plastilino į burną nedės.

Pasigaminti tokį plastiliną –  juokų darbas, užtrunka tik kelias minutes. Specialių indų (kokių senų, nenaudojamų) virimui nereikia, nes po gaminimo, viskas puikiai išsiplauna.

Matavimo indas puodelis, kurio talpa – 150 ml.  Iš šio produktų kiekio išeis gana didelis, kaip greipfurtas, plastilino kamuolys.

Reikės:

2 puodeliai miltų,

2 puodeliai vandens,

1 puodelis druskos (smulkios),

2 VŠ aliejaus,

2 AŠ citrinos rūgšties,

maistinių dažų.

Gaminame:

Į indą pilame vandenį, druską ir visa kita,  kas nurodyta produktų sąraše.

Viską šaukštu sumaišome, kruopščiai maišyti nereikia, jei liks gumulų – tegul, ir dedame puodą ant viryklės, vidutinės kaitros.

Visą laiką maišome, maišyti darysis vis sunkiau. Viskas truks iki poros minučių, ne daugiau.

Kai masė lieka vienalytė nukeliame nuo viryklės, išimame plastiliną ar stalo ir perminkome. Karšta nebus, plastilinas bus šiltas, bet nebus karštas.

Svarbu plastino neperkaitinti, nes tada jis bus lipni košė, bet ne plastilinas.

Malonaus lipdymo!

Rauginti grybai arba mano vaikystės mylimiausi…

Matyt kiekvienas iš mūsų turi vaikystės mėgstamiausius ir nemėgstamiausius patiekalus. Aš ir šiandien negaliu pagalvoti apie prancūzišką skrebutį, kurio gaudavau pusryčiams prie kakavos… Kaip aš jo nekenčiu… bet dabar ne apie tai…

Šiandien aš apie raugintus grybus. Koks tai nerelaus vaikystės patiekalas. Net širdy šilta darosi, kai prisimeni… ne visi turbūt žino, kad aukštaičiai turi (tie, kas turi  namus ar sodybas) tokį pastatą, kurį vadina „virtuvela“. Tai prie ūkinio pastato prisišliejęs kambarėlis – virtuvė. Jo pagrindinė paskirtis – virti bulves ar burokus auginamiems gyvuliams, kad nereiktų tuo viralu smirdinti gyvenamo virtuvės. Kiaulaitėms virdavo kas dieną, po didelį puodą. Taigi, toje virtuveleje buvo krosnis (pečius) tuo pačiu senelis mamai sumūrijo krosnį su duonkepe (apie duoną jau rašiau seniau). Tai ant to pečiaus ir šalia jo, gimdavo skaniausi patieklai. Vienas iš jų –  rauginti grybai. Negaliu, net rašant seilė tysta… Mano mama turėdavo tokį nedidelį medinį kubiliuką, tokį tiką tikrą, kur išdžiūvus lentutės išbyrėdavo, ir norit vėl raugti grybus, reikdavo lentutes išbrinkint vandenyje ir tada jis vėl būdavo kubiliukas, ne lentukių rinkinys… Taigi, kiekvieną rudenį tas kubiliukas gaudavo raugint grybus, dažniausia – kelmučius, kurių mano krašte auga sočiai. Prisirinkdavome tų kelmučių į valias ir mama juos sūdydavo, raugindavo ir ko tik nedarydavo… Be proto skanu vidurį žiemos ant pečiaus keptos bulvės su raugintais grybais ir grietine. Baigiant kepti bulvėms sudedami grybai, visai pabaigai viską gardinant grietine. Dieviškai skanu!

Šiendien jau nėra nei to kubiliuko, nei tų namų, nei virtuvėlės, bet mamos rauginti grybai vis dar mano mylimiausi.

Reikės:

Rauginti tinka visi grybai, bet rauginame įprastai tuos kurių negaila – gruzdus, kelmučius, ūmedes, voveruškas, kazlėkus ir t…

druskos,

pipirų,

serbentų lapų, krapų, česnakų, laurų ir t.t.

Gaminame:

Grybai nuvalomi, nuplaunami, sudedami į puodą ir užpilami vandeniu. Kaitinami, kol užvirs. Nugraibomos putos.

Verdame – 30 min.

Išvirti grybai nupilami į kiaurasamtį ir nuvarvinami.

Grybai sudedami į medinius, emaliuotus ar stiklinius indus ir barstomi valgomąją druska.

Vienam kg šviežių grybų imama 30 g. druskos.

Į indo dugną dedame prieskonių (pipirų, serbentų, krienų lapų, krapų, česnakų ir t.t…), užklojame marle, uždengiame dangteliu, jei reikia paslegiame akmeniu.

Skanaus!