Kai pamačiau bloge pas Iloną „Tinginių balandėlius” kaip mat gryžau į vaikystę. Panašius virdavo mano mama, tik jos balandėliai buvo ne tinginių, tiesiog mes su tėčiu nemėgom kopūsto lapų. Tad virdavo mums balandėlius kitaip.. Šiandien viriau miksą iš mamos ir Ilonos balandėlių.

Reikės:

8 bulvių,

5 nedidelių arba 2 didesnių morkų,

1 1/5 svogūno (pusantro),

800 g. mėgstamo faršo (naudojau jautienos – kiaulienos)

100 g. virtų ryžių,

200 g. tarkuoto kopūsto,

3 kiaušinių,

2 VŠ majonezo,

2 VŠ krakmolo,

druskos, pipirų,

aliejaus kepimui,

1 VŠ miltų,

1 VŠ grietinės

Gaminame:

Kopūstą  sutarkuojame ir būtinai nuplikome verdančiu vandeniu, palaukiame kol pravės ir nuspaudžiame – kitaip bus aitru. Faršą sumaišome su kiaušiniais, majonezu, krakmolu. Dedame druskos, pipirų, virtus ryžius ir smulkiai tarkuotą nuplikytą kopūstą (mano mama jį deda smulkiai pjaustytą) išmaišome. Patarkuojame su smulkia tarka pusę galvelės svogūno. Išmaišome.  Darome nedidelius kotletukus ir apkepame su alyvuogių aliejumi. Iškepti nereikia, tik apkepti.

Bulves ir morkas nuskutame, supjaustome ir sudedame į puodą.

Ant jų sudedame apkeptus balandėlius.

Pripilame vandens, tik kad apsemtų bulves (balandėliai troškinsis garuose). Pasūdome vandenį, kuriame virs bulvės. Verdame, kol išverda bulvės. Nusunkiame (jei darysime padažiuką -į kitą indą) ir nugariname, kad puode neliktų vandens.

Jei norite- galite pasidaryti padažiuką. Su šlakeliu aliejaus pakepiname smulkintą svogūno galvą, dedame šaukštą miltų ir užpilame tuo skysčiu, kuriame virė bulvės ir balandėliai. Jei reikia paskaniname prieskoniais ar prieskoninėmis žolelėmis. Padažą galima pagardinti šaukštu grietinės.

Skanaus!

 Ilonos „Tinginių balandėliai”

12 varškėtukų reikės:

180 g. varškės (pakelis),

1- 2 kiaušinių,

druskos,

cukraus,

miltų,

alyvuogių aliejaus kepimui.

Gaminame:

Varškę su kiaušiniais, trupučiu druskos ir cukraus gerai ištriname. (Šį kartą persistengiau, vis gi skaniau, kai lieka smulkūs varškės grūdeliai.) Dedame miltus. Miltų tiek, kad tešla būtų minkšta ir šiek tiek lipni. Jei pridėsim daug miltų varškėtukai bus labai kieti ir neskanūs.

Užminkytą tešlą dedame ant miltuoto paviršiaus ir kočiojame 3 – 5 mm storio blyną,varškėtukus formuojame kaip patinka, su puodeliu – apvalius, ar tiesiog supjaustom kvadratais.

Paruoštus varškėčius kepame su šlakeliu aliejaus. Valgome su grietine ir cukrumi, uogiene ar kt… kaip mažieji mėgsta labiausiai.

Reikės:

2 saujų skaldytų žirnių,

mažo gabalėlio rukytos kiaulienos šoninės,

mažos svogūno galvelės,

didelės morkos,

druskos,

krapų.

Gaminame:

Žirnius iš vakaro nuplauname, užmerkiame. Jei ne – nieko tokio, tiesiog virs ilgiau. Žirnius ir tarkuotą ar pjaustytą morką (kaip labiau mėgsta jūsų mažasis ar mažoji) užpilame šaltu vandeniu ir užkaičiame virti. Tuo metu smulkiai supjaustome šoninę pakepiname su šaukštu alyvuogių aliejaus ir smulkino svogūno galvele. Pakepinus supilame į žirnių sriubos puodą.  Pabaigai dedame smulkintų krapų ir jei reikia pagardiname druska.

Skanaus!

Šis patiekalas jau virš dešimt metų nenusileidžia jokioms naujovėms. Senas, geras, laiko patikrintas receptas. Skonis – niekada nenuvilia. O svarbiausia – vyriškoji pusė pamena, ne tik skonį, bet ir kaip vadinasi, nes kai paklausi „ką valgyt?” dažniausia žino vieną patiekalą – „nežinau”, o šitą kaip nekeista pamena, dažnai išgirstu „milžinų”, vadinasi, patiekalas to vertas. Pagaminamas lengvai, gal tik ne taip greitai kaip norėtųsi.

 4 porcijoms reikės:

~ 500 g. vištienos krūtinėlės arba filė, arba šlaunelių mėsos,

~ 300 g. pievagrybių,

~ 250 g. ryžių,

200 ml grietinėlės,

svogūno galvos,

trupučio sviesto,

druskos,

mėgstamų vištienos prieskonių (naudojau raudonėlį ir maltą raudoną papriką),

poros skiltelių česnako,

tarkuoto „Džiugo” pabarstymui,

alyvuogių aliejaus kepimui

Gaminame:

Kol verda ryžiai, ruošiame vištieną: supjaustome vištienos krūtinėlę plonais šiaudeliais ar kubeliais ir pakepiname su šlakeliu aliejaus, šiek tiek drusk0s bei mėgstamais prieskoniais. Geriausia pradėti kepti naudojant didžiausią kaitrą, baigiant kepti kaitrą sumažiname ir dedame smulkintą česnaką. Pakepame, kol česnakas nuostabiai pakvimpa.

Baigus kepti vištieną išimame į kitą indą.

Į tą pačią keptuvę, kur kepė vištienos krūtinėlė, beriame smulkintą svogūno galvą ir pakepame, kol svogūnai lieka skaidrūs. Jei reikia įpilame šiek tiek alyvuogių aliejaus. Baigiant kepti svogūnams sudedame pjaustytus pievagrybius. Užpilame šiek tiek virinto vandens ir uždengę dangčiu patroškiname (~15 min.). Pagardiname druska, tik nedaug, nes prieš tai sūdėme vištieną.  Baigiam troškinti, kai  vandens keptuvėje beveik nebelieka, jei paragavus grybai atrodo žali, pilam dar šiek tiek vandenuko ir tęsiam procesą. Kai pievagrybiai baigia troškintis dedame šiek tiek sviesto (jei daug aliejaus – nededame) ir supilame prieš tai iškeptą vištieną.

Viską minutę kitą pakepame su trupučiu sviesto, pamaišome. Pabaigai pilame grietinėlę ir truputį leidžiame jai pavirti, labai trumpai.

Paragaukit, jei norisi pagardinti druska ar prieskoniais – pirmyn.

Valgome su virtais ryžiais, kol pasigaminsit vištieną su pievagrybiais, ryžiai tikrai bus išvirę. Nuostabu, jei apibarstome tarkuotu „Džiugu” ir luktelim, kol jis išsilydo.  Jei šalia bus šviežių daržovių ar daržovių salotų – tikrai tiks ir pritiks. Tiems, kas negali be pomidorų ar kito padažo – drąsiai gardinkit jei tik noro yra.

Skanaus!

Mamos, kurios turi mažų vaikų, žino, koks galvos skausmas yra sriuba. Lengviau, kai randi vaiko mėgstamą, bet juk reikia ir įvairovės, o ir ta mėgstama neilgai būna. Tada vėl viskas iš naujo….  Ši sriuba paprasta, gal todėl mažoji ją labai mėgsta. Jei kuriai mamai pravers, bus smagu. O gal kai kam tiesiog bus idėja ar priminimas seniai pamirštai sriubai.

(daugiau…)