Keptas varškės sūris

Kol augau, tėvų namuose, keptas varškės sūris labai dažnai būdavo patiekiamas. Šlamšdavau jį pilna burna, karštą karštą tik iškeptą, degdavo rankos, lūpos vistiek kimšdavau, beprotiškai jis man būdavo skanus. Tėveliai kantriai išlaukdavo, kol pravėsdavo taip pat su malonumu valgydavo ir šaltą. O man ir šiandien, keptas varškės sūris be galo skanus tik karštas. Tai toks paprastas patiekalas, kad kai pamačiau Beatą kalbant apie jį laidoje nustebau – rodės, ką čia rodyt, visi tai žino, moka ir tai visai nieko naujo, tas pats kas lietuviams rodyt, kaip bulvinius blynus išsikept ar galų gale bulves…. Gerai pagalvojus ne toks jau tas patiekalas paprastas, o kad neprastas tai dar labiau, ypač su dideliu kalnu šviežių daržovių salotų, arba pusryčiams prie arbatos…

Reikės:

varškės sūrio (riebesnis būtų skaniau),

česnako,

druskos,

maltos raudonos paprikos,

kmynų ar kitų mėgstamų žolelių.

Gaminame:

Druską sumaišome su spaustu česnaku ir malta raudona paprika, prieskonių beriame tiek, kiek mėgstame. Mano sūris buvo su kmynais, tad kmynų nedėjau, jei patinka – dėkit.

Prieskonių mišiniu ištriname sūrį. Paliekame priekoniuotis (jei sūris mažas užteks kelių valandų, jei didesnis – geriau būtų palikti per naktį).

Sūrį kepame iki 200 laipnių įkaitintoje orkaitėje, kol gražiai parausta. Galima įsmeigti smeigtuką ar peiliu pažiūrėti, iškepęs visas sūris bus minkštas. Kepimo laikas priklauso nuo sūrio dydžio, nedidukui užteks 15- 20 min.

Skanaus!

Keptas varškės sūris – „vaikiškas“…..

Kad šį būdą žino visos mamos – neabejoju. Tai mano vaikystės mėgstamiausi pusryčiai. Tiesą pasakius, skanu ir dabar.  Šiandien vaišinau savo dukrą šiuo keptu sūriu ir nusprendžiau užsirašyt. Mamos, turinčios namie mažų vaikų supranta, kad kitą kartą tiesiog nėra minčių, kuo pavaišint mažąjį valgiuką – nevalgiuką, ir seni, ir nauji receptai būna ima ir išeina kažkur…. . Jei kas primiršo – primenu, o pačiai sau  užsirašau –   „vaikiškas“ keptas varškės sūris.

Vienam mažam valgytojui reikės:

2 – 3 riekelių varškės sūrio (geriausia riebesnio),

1 kiaušinio,

šlakelio pieno,

sviesto kepimui,

druskos, cukraus.

Grietinės ar (ir) uogienės valgymui.

Gaminame:

Atsipjauname kelias sūrio riekeles, kiaušinį išplakame. Į išplaktą kiaušinį įpilame kokį valgomą šaukštą pieno, paplakame, į plakinį įberiame kelis grūdelius druskos ir pusę arbatinio šaukštelio cukraus. Šiame plakinyje mirkome varškės sūrio riekeles ir dedame į įkaitintą keptuvę, kurioje ištirpdėme gabalėlį sviesto. Vienai pusei apkepus, sūrio riekeles apverčiame ir apkepame kitą pusę. Iškepa labai greitai užtuksit ne ilgiau kaip 2  – 3 minutes. Su visu patiekalo paruošimu daugiausia 5 min.

Labai skanu su grietine ir mėgstama uogiene ar grietine ir cukrumi….

Skanaus!

Varškės sūris žolelių aliejuje

Jei mėgstate fetos sūrį žolelių aliejuje – šis receptas kaip tik jums. Receptas nuostabus tuo, kad savo mėgiamą (paprastą lietuvišką) varškės sūrį lengvai paversite puikiu užkandžiu arba salotų, sriubų ar tiesiog duonos, pagardu.

Reikės:

1 vidutinio dydžio varškės sūrio, riebumo kokio norite, jei bus labai liesas bus sunkiau pjaustyti – trupės.

1 L vandens,

3 šaukštų druskos,

kokybiško alyvuogių aliejaus (nemanau, kad bus blogiau jei naudosite savo mėgiamą)

šviežių čiobrelių (naudojau džiovintus bazilikus ir čiobrelius, nes mano prieskoniai dar tik dygsta, vis gi, dar tik balandis)

rožinių pipirų (jei neturite rožinių pipirų nieko tokio, jie pasižymi saldoku kalendrą primenančiu skoniu, tad pipirus keiskite keliais kalendros grudeliais)

Gaminimas:

Sūrį supaustome mažais gabalėliais. Sudedame į uždaromą indą.

Pasiruošiame druskos marinatą:  1 L vandens – 3 šaukštai druskos.  Druską vandenyje maišome, kol ištirpsta ir šiuo marinatu užpilame sūrio gabalėlius. Indą uždarytą laikome 1 parą.

Po paros marinatą nupilame, sūrį gausiai pabarstome prieskoniais ir užpilame aliejumi, laikome uždarame inde dar 2 –  3 paras.

Gauname nuostabų, fetos sūrį primenantį užkandį ar pagardą, kuris kuo ilgiau stovi, tuo skanesnis. Patarčiau laikyt šaldytuve.

 

Skanaus!

Šaltinis: Žurnalas “ Virtuvė Nuo…Iki…“ Nr. 1-2 (32) 2012